Socialdemokratai apsisprendė, su kokiomis partijomis formuos valdančiąją koaliciją. Kvietimus šį vakarą gavo „Nemuno Aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Valstiečių ir žaliųjų partijos situacija kol kas lieka neaiški, partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis nepraranda vilties, kad ir jo vadovaujama partija bus tarp valdančiųjų.

Valdančiosios koalicijos formavimą aptaria „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.

Lietuvos kandidatas į eurokomisarus Andrius Kubilius sėkmingai atlaikė tris valandas trukusią klausimų sesiją Europos Parlamente ir taps Gynybos ir kosmoso komisaru. Tokio portfelio iki šiol Europos Komisijoje nebuvo, todėl Kubiliui teks atsakinga užduotis formuoti ES gynybos politiką, nors bendrijos narės nenori šioje srityje Briuseliui suteikti daug galių. Korespondentų Briuselyje Justinos Ilkevičiūtės ir Mindaugo Laukagalio reportažas.

Vokietijos kancleriui atleidus finansų ministrą, subyrėjo Vokietijos valdančioji koalicija. Didžiausiai Europos ekonomikai panirus į politinę suirutę, šalies opozicija ragina nedelsiant surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo kancleriu ir rengti pirmalaikius rinkimus.

Pagal Vokietijos Konstituciją nei žemesnieji parlamento rūmai – Bundestagas, nei kancleris negali priimti sprendimo surengti išankstinius federalinius rinkimus.

Diuseldorfo partijų tyrimų instituto vadovas Thomas Poguntke „Svarbiai valandai“ sako, kad koalicija Vokietijoje žlugo, nes jos partnerių požiūriai į ekonomiką buvo per daug skirtingi, kad išgyventų sunkmetį. O pirmalaikiai rinkimai greičiausiai baigsis krikščionių demokratų vadovaujama koalicija su socialdemokratais arba žaliaisiais.

JAV viceprezidentė Kamala Harris pripažino prezidento rinkimuose nusileidusi Donaldui Trumpui. Harris kalboje rėmėjams žadėjo, kad demokratų administracija užtikrins taikų valdžios perdavimą, bet tikino, kad kovą dėl iškeltų vertybių tęs. Iš Vašingtono – Aurimas Piečiukaitis ir Augustinas Šemelis.

„The Wall Street Journal“ skelbia, kad Jungtinių Valstijų prezidentu tapusio Donaldo Trumpo „taikos plane“, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, kaip vienas iš scenarijų gali būti reikalavimas atsisakyti narystės NATO bent 20 metų.

Trumpo taikos planą apžvelgia „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas Maksimas Milta.

Trumpo kadencijos poveikį ekonomikai apžvelgia „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Ved. Rasa Tapinienė.