Likus dienai iki Amerikos prezidento rinkimų, abu kandidatai deda paskutines pastangas įtikinti neapsisprendusius rinkėjus. Kamala Harris tam pasirinko svyruojančią Pensilvanijos valstiją, Donaldas Trumpas pasiryžęs pasirodyti ne tik joje, bet ir dar dviejose – Šiaurės Karolinoje bei Mičigane. Kandidatų kelius sekantys mūsų žurnalistai Augustinas Šemelis bei Aurimas Piečiukaitis konstatuoja: kad ir kas šiuos rinkimus laimės, pusė Amerikos liks nusivylusi.
Praėjus daugiau nei savaitei po rinkimų, socialdemokratai tęsia konsultacijas su partijomis dėl valdančiosios koalicijos. Rytoj atskirai ketina susitikti su „Vardan Lietuvos“ ir valstiečių darbo grupėmis. Nors galimi koalicijos partneriai apie ilgai trunkančias konsultacijas jau kalba šypsodamiesi. Pirmieji kontaktai užmegzti ir su „Nemuno aušra“.
Rytoj Seimo rinkimų rezultatus valdybos susitikime aptars nė vieno mandato neiškovojusi Laisvės partija. Vakar iš pirmininkės pareigų atsistatydino Aušrinė Armonaitė. Kokia partijos ateitis, ir kas galėtų būti naujasis partijos vedlys, kalbuosi su partijos vicepirmininku Vytautu Mitalu.
Europos lyderiai sveikina Moldovos prezidento rinkimus laimėjusią pro-europietiškąją Maią Sandu, tačiau jos konkurentas prorusiškų jėgų remtas Aleksandras Stoianoglas pralaimėjimo nepripažįsta. Jis teigia, kad Sandu yra neteisėta prezidentė, kurią palaiko tik rėmėjai užsienyje. Antrąją kadenciją politikė iš tiesų užsitikrino daugiausia užsienyje gyvenančių moldavų balsais, tačiau šalies viduje gyventojai buvo užtvindyti Rusijos finansuota propaganda, nukreipta prieš narystės Europos Sąjungoje siekiančią Sandu.
Plačiau pasakoja Lietuvos ambasadorius Moldovoje Tadas Valionis.
Protestai vis dar nesiliauja Sakartvele, kur opozicija ir šįvakar visuomenę ragina protestuoti prieš esą suklastotus rinkimų rezultatus. Juos prieš savaitę laimėjo prorusiška valdančioji partija „Kartvelų svajonė“. Tbilisyje dirba LRT Radijo žurnalistė Sigita Vegytė.
Vokietijai paskelbus apie 170 mln. eurų paramą Ukrainos energetikos infrastruktūrai, kancleris Olafas Scholzas per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi pareiškė, kad atėjo metas, kai Rusija turi pripažinti – karo nelaimės, tad jai reikia pradėti kalbėtis. Tiesa, pasak portalo „Politico“, Berlyne plinta nuomonė, kad vienas derybinių svertų galėtų būti pažadas nepriimti Ukrainos į NATO. Nors Scholzas apie tai šiandien neužsiminė, toks pasiūlymas iš principo prieštarautų rugsėjį Ukrainos prezidento pristatytam „Pergalės planui“, kuris didelio entuziazmo Vakaruose nesulaukė.
Ispanijos valdžia konstatuoja, kad Valensiją ir aplinkines vietoves nusiaubę potvyniai – didžiausia gamtinė katastrofa šalies istorijoje. Ir ne tik šalies, esą, tokio masto žalos visa Europa nematė bent pusšimtį metų. Vien Valensijoje žuvo 213 žmonių, dar keturi gretimuose regionuose. Dabar nerimas persikėlė ir į Kataloniją, kur dėl liūčių paskelbtas raudonasis pavojaus lygis, gausus lietus buvo pradėjęs semti Barselonos oro uostą.
Plačiau pasakoja Ispanijoje savanoriaujanti lietuvė Eglė Paulauskaitė.
Europos Parlamente Briuselyje prasideda kandidatų į eurokomisarus klausymai, po kurių paaiškės, ar Lietuvos atstovas Andrius Kubilius taps naujuoju gynybos ir kosmoso eurokomisaru. Kubiliaus galimybės vertinamos gerai, bet prognozuojama, kad kelių kandidatų pavardes parlamentas atmes arba pakvies juos papildomiems klausymams. Iš Briuselio – Justina Ilkevičiūtė ir Mindaugas Laukagalis.
Ved. Guoda Pečiulytė.
Kitos nuorodos: