Mirus vienišam žmogui, jo turto paveldėtoju tampa valstybė, laidojimo išlaidomis pasirūpina savivaldybė, tačiau velionis nugramzdinamas užmarštin – dažniausiai laidojamas kaip benamis. Tokia lemtis galėjo ištikti ir netikėtai mirusią panevėžietę, kurios laidotuvėmis pasirūpino kaimynė. Vėliau ji sulaukė akibrokšto. Valstybės institucijos, nors ir perėmė velionės turtą ir santaupas, prisidėti prie kapo sutvarkymo atsisakė.