Šie metai Daliai Ruplėnienei – neeiliniai. Kovą ji palaidojo sūnų. Balandį minėjo savo šešiasdešimtmetį. O birželį suėjo dešimt metų po vyro humoristo Gintaro Ruplėno netekties. Asmenybės tobulėjimo ir holodinamikos skleidėja tiki, gyvenime nebūna atsitiktinumų, todėl pačias skaudžiausias netektis Dalia priima šviesiai, sako, gelbėja minties stiprybė, jog visame yra gilesnė prasmė.

Aktorius, režisierius, šaulys, skautas ir savanoris. Trijų vaikų tėtis. Dabar – dar ir Vilniaus „Lėlės“ teatro direktorius. Toks yra Paulius Tamolė. Aktorystė jį nuvedė į naujų veiklų paieškas, o likimas buvo dosnus ir dovanų, ir smūgių. „Mamos mirtis yra tavo šaknų nukirtimas“, – sako Paulius, dar vis besimokantis atsisveikinant paleisti.

Beveik metai, kai netekome poetės, Seimo narės, visuomenininkės Dalios Teišerskytės. Išėjusi per savo gimtadienį – lapkričio 27-ąją, ji liko draugų ir priešų, gerbusių ją už tvirtumą ir charakterį, prisiminimuose. Poetės sūnums – Linui Proškevičiui ir Pranui Teišerskiui – po metų vis dar sunku susitaikyti su mamos netektimi. „Buvo pats išėjimo procesas, laidotuvės, tušti namai, daiktų nešiojimas, rūšiavimas – į sandėlį, draugėms, giminėms... Tai buvo labai natūralu – taip vyksta po žmogaus išėjimo. Praeina laikas, lyg viskas jau sustoja į savo vietas ir tada ateina....“

Ved. Violeta Baublienė.