Vyriausioji rinkimų komisija jau yra sulaukusi keliolikos prašymų perskaičiuoti vienmandačių apygardų balsus. Pavyzdžiui, perskaičiavus Utenoje pasikeitė antrojo turo kandidatai. Vietoje Gintauto Palucko varžysis Edmundas Pupinis. Paluckas situaciją vadina skandalinga ir sako – tai kelia abejonių rinkimais apskritai. Vyriausioji rinkimų komisija tikina – daugiamandatėje balsai neperskaičiuojami, nebent fiksuojama grubių pažeidimų.

Politologė Gabrielė Burbulytė sako, kad balsų perskaičiavimas keliose apygardose tik patvirtina, kad kiekvieno rinkėjo balsas – reikšmingas.

Koalicijos dėlionės tęsiasi. Daugiausia balsų gavusių socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė susitiko su Valstiečių pirmininku Ramūnu Karbauskiu ir su partija į Seimą patekusiu Ignu Vėgėle. Po susitikimo politikai teigė sutarę besąlygiškai vienas kitą remti vienmandatėse apygardose per antrąjį rinkimų turą. Blinkevičiūtė taip pat teigė, kad valdančiąją koaliciją ketinama formuoti iš trijų partijų – socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Demokratai įsitikinę – geriausias partneris būtų liberalai. O šie sako galintys palaikyti daugumą ir nebūdami koalicijoje.

Valdančiosios koalicijos dėliones apžvelgia „Elta“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris.

Lenkija, nepaisant kritikos, apsisprendė laikinai pasienyje su Baltarusija stabdyti teisę į prieglobsčio prašymą. Donaldo Tusko vadovaujama vyriausybė kartu pristatė ir naują migracijos strategiją, kurioje numatyta, kad prieglobsčio ribojimai bus laikini: kol nesibaigs Minsko režimo siunčiamų migrantų antplūdis. Kritikai sako, tai prasilenkia su šalies konstitucija ir tarptautinėmis taisyklėmis. Šis Varšuvos žingsnis gali apsunkinti ir Europos sąjungos šalių siekį sutarti dėl bendros migracijos ir prieglobsčio politikos.

LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas pabrėžia, migracijos strategija kur kas platesnė, apima ne tik teisės į prieglobstį ribojimą. Kai per pastaruosius kelerius metus migrantų skaičius perkopė pustrečio milijono, Varšuva priversta reaguoti į demografinius pokyčius šalyje.

Vokietijos vidaus ir užsienio žvalgybos skaičiuoja, kad Rusija pajėgi karinius pajėgumus atkurti per šešerius metus ir dar iki 2030-ųjų pabandyti smogti NATO. Krašto pasaugos ministras Laurynas Kasčiūnas to neneigia ir aiškina, kad į tokią informaciją bus atsakyta stiprinant kariuomenės pajėgumus.

Izraelis bando visiškai atkirsti šiaurinę Gazos Ruožo dalį, įskaitant Gazos miestą. Apie tai praneša ir Jungtinės Tautos, įtariančios, kad ten likusius „Hamas“ narius Izraelis bandys numarinti badu. Į vietovę humanitarinė parama jau apribota stipriausiai nuo karo pradžios. Iš Libano į Izraelį toliau skrieja dronai – Vašingtonas praneša, kad į Izraelį pradedamos gabenti pažangios oro gynybos sistemos dalys.

Izraelio oro gynybos pajėgumus apžvelgia Karo akademijos dėstytojas Artur Plokšto.

19-oje Amerikos valstijų jau vykstant išankstiniam balsavimui prezidento rinkimuose Kamala Harris ir Donaldas Trumpas energingai kaunasi dėl Pensilvanijos rinkėjų balsų. Ši valstija – viena iš lemiančiųjų rinkimų baigtį. Demokratų kandidatei kozirį suteikė pats varžovas, grasinęs nukreipti kariuomenę prieš oponentus. Kamala Harris griežtina retoriką, prabilusi apie jo psichikos būklę, ir prieš Trumpą pasitelkė visą galimą „sunkiąją“ artileriją – Baracką Obamą ir kino žvaigždes.

Plačiau pasakoja LRT korespondentas JAV Augustinas Šemelis.

Ved. Rasa Tapinienė.