Auka, negalinti gyventi be savo kankintojo? Kai pernai pranešė, kad palieka mokyklą, greitai grįžti nežadėjo, nebent pokyčiai įvyktų, o jų tikėtis buvo tiesiog naivu. Tačiau praėjo vos metai ir Alius Avčininkas sugrįžo į tą pačią Užupio gimnaziją, net pas tuos pačius mokinius, kurie dabar dvyliktokai. Sako, jei ne ta pati mokykla, būtų neskubėjęs. Situacija mokyklose nuo nesibaigiančių reformų nė kiek nepagerėjo, atvirkščiai – chaoso tik daugiau. Įtraukiajam ugdymui nepasirengta, vadovėlių trūksta, atlyginimų perskaičiavimo tvarka neteisinga... Alius neslepia, kad tebėra įsimylėjęs Salomėjos Nėries eiles ir jas deklamuoja mintinai, o mėginimus ištrinti istorijos „juoduosius faktus“ vadina savęs apvaginėjimu.
Ved. Nemira Pumprickaitė