Izraelio premjeras, praėjus lygiai metams po „Hamas“ užpuolimo, sako, kad jo atsakas keičia saugumo tikrovę visame regione. Net sulyginus su žeme didelę dalį Gazos Ruožo, Izraeliui nepavyko susigrąžinti pagrobtų įkaitų ir įveikti „Hamas“ – ji vėl paleido raketų, – bet išplėsdamas karą į Libaną, Izraelis ardo didžiojo priešo Irano pajėgumus. Tačiau kai karas dar labiau suskaldė pasaulį, net Amerikai jau metus nepavyksta išsiaiškinti, kokie Izraelio strateginiai tikslai, ir kaip jis įsivaizduoja karo baigtį.

Lietuvių bendruomenės Izraelyje pirmininkė Ieva Vėbraitė Adereth sako, kai iš pasaulinės bendruomenės trūksta spaudimo kariaujančioms pusėms, taikos Izraelyje tikėtis sunku. Kaip ir susigrąžinti iki šiol „Hamas“ laikomus įkaitus.

„Hamas“ teroro atakos aukos pagerbė ir Lietuvos žydų litvakų bendruomenė. Dvi atakos liudininkėmis tapusios merginos sako, kad iki šiol sunku suvokti ne tik patirtą siaubą, bet ir tai, kad tiek daug įkaitų vis dar nėra išlaisvinti.

Skaičiuojama, kad prieš metus „Hamas“ Gazos Ruože turėjo apie 30 tūkst. kovotojų – dabar jų, manoma, likę apie 10 tūkst. Kiek anksčiau kalbintas Vytauto Didžioji universiteto profesorius Egdūnas Račius teigia, kad tokie skaičiai leidžia Izraelio Vyriausybei skelbti bent jau trumpalaikę pergalę – juolab, kad ir kita priešiška grupuotė, Hezbollah, labai susilpninta.

Kvietimo artėjančius rinkimus aptarti prezidentūroje sulaukė ir Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Po susitikimo su Gitanu Nausėda, Armonaitė teigė nerimaujanti dėl labai skirtingų partijų ekonominių pažadų – esą, noras paimti, perskirstyti, iš naujo išdalyti gali pakenkti Lietuvos ekonomikos augimui. Laisvės partijos vadovė tikisi po rinkimų Seime turėti daugiau mandatų nei dabar, šiuo metu parlamente dirba dešimt jos atstovų. Armonaitė taip pat ragino kitas politines jėgas neskubėti formuoti koalicijų.

Prezidento kvietimo susitikti sulaukė ir Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. Jis teigia aptaręs regioninius klausimus, migraciją, demografinę šalies situaciją. Pinskaus teigimu, prognozuoti bendrą darbą su įvairiomis politinėmis jėgomis, dar neįvykus rinkimams, sudėtinga. Tačiau yra partijų, su kuriomis jų požiūriai skiriasi kardinaliai. Pinskus įsitikinęs, kad Regionų partijai pavyks peržengti 5 proc. kartelę.

Galimus Seimo rinkimų scenarijus apžvelgia „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.

Prasidėjus lemiamai rinkimų savaitei, prisiminkime praėjusius, 2020-ųjų rinkimus, kurie vyko visiškai kitaip – pasaulyje tebesitęsiant pandemijai. Todėl balsuoti rinkėjai ėjo su kaukėmis, savais rašikliais, iš anksto atiduoti balsą buvo galima neišlipant iš automobilių. Išrinkti Seimo nariai prisiekė grupėmis ir lauke. Tuometė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad 2020-ųjų rinkimai buvo pamoka ateičiai.

Ukrainos kariuomenė su sąjungininkais tariasi, kaip įgyvendinti Kyjivo parengtą pergalės, svarbių sprendimų tikimasi ir šios savaitės pabaigoje vyksiančiame Ramšteino kontaktinės grupės susitikime. Ukraina skelbia sėkmingai atakavusi Kryme, Feodosijoje, esančią naftos saugyklą, kur kilo didelis gaisras. Tačiau nerimą ir toliau kelia Rusijos puolimo greitis šalies rytuose, kur okupantai skelbiasi užėmę dar vieną kaimą.

Ukrainiečių dilemą dėl Kursko apžvelgia karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys.

Prasidedant Nobelio premijų skyrimo savaitei, apdovanojimas už medicinos arba fiziologijos laimėjimus skirtas dviem genų tyrėjams iš JAV.

Apie Nobelio premiją už mikroRNR atradimą pasakoja VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė.

Ved. Guoda Pečiulytė.