Metai praėjo nuo tos dienos, kai ankstų šeštadienį „Hamas“ raketomis atakavo Izraelį. Tada premjeras Netanjahu pareiškė, kad išsireikalaus iš priešo didžiulę kainą. Izraeliui ruošiantis minėti spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio metines, pasaulis ir net Amerika gali tik svarstyti, kaip Izraelis atsakys. Ne „Hamas“, su kuria kariauja jau metus, ne „Hezbollah“, prieš kurią pradėjo sausumOs operaciją, o tokių grupuočių rėmėjui Iranui, kuris šią savaitę surengė beprecedentę balistinių raketų ataką prieš Izraelį. Taip Teheranas reagavo į Izraelio smūgius jo svarbiausiam įtakos įrankiui – grupuotėms Artimuosiuose Rytuose. Izraelio premjeras sako tiesiai šviesiai – Izraelis kariauja su Iranu ir jo sąjungininkais regione. Bet tikslas – ilgalaikis Izraelio saugumas – net ir po metų karo Gazoje atrodo miglotas.

Ukrainos Vuhledaras buvo kur kas daugiau nei paprastas kalnakasių miestelis Donecko srityje. Gargždų dydžio gyvenvietė buvo itin svarbi Ukrainos tvirtovė, nuo invazijos pradžios saugojusi Kyjivo kontroliuojamas teritorijas: Pietuose nuo puolimo iš okupuoto Mariupolio, Rytuose iš Donecko. Nepaisant herojiško pasipriešinimo, šią savaitę Vuhledaras atsidūrė rusų rankose. Pralaimėjimo pasekmės, anot ekspertų, gali būti ilgalaikės ir atspindi augančias ukrainiečių bėdas ne tik mūšio lauke, bet ir ekonomikoje bei diplomatijoje. Rusų puolimui tęsiantis jau metus, Ukraina priversta svarstyti, kaip šildytis žiemą. Tuo metu, kai Rusija rekordiškai plečia savo karinę industriją. Toliau traukiantis, Zelenskiui vis sunkiau sekasi įtikinti Vakarus, kad jo šalis dar gali laimėti mūšio lauke ir taip užsitikrinti daugiau paramos. Optimizmas senka ir pačioje Ukrainoje. Tačiau net ir tada, kai antraštės padėtį Ukrainoje vis dažniau įvardija kaip tamsiausią valandą, būdų, kaip iš jos išsikapstyti, pasak analitikų, vis dar yra.

Milžiniškos sumos iš Rusijos keliauja į pasaulio politikos veikėjų sąskaitas. Tokiu būdu, atėjus laikui, Rusija gali pareikalauti paramos iš tų, kuriems yra padėjusi. Pinigai toli gražu ne iš valstybės biudžeto, jie gali būti Rusijos milijardierių, kurie visiškai priklausomi nuo Putino ir specialiųjų tarnybų. 450 milijonų dolerių kainavo Saudo Arabijos princui sumokėti Donaldui Trumpui už paramą įvykdytam perversmui, Trumpas iš šitų pinigų apmokėjo skolą rusų milijardieriui Dmitrijui Rybolovlevui, o užkulisiuose kreivai šypsojosi Rusija. Skamba mažai tikėtinai, bet, atrodo, tai tiesa. Trumpas – vienas iš tų, kurie patekę į Rusijos interesų lauką, sako amerikiečių istorikas Jurijus Felštinskis. Pokalbis su juo prasidėjo nuo klausimo, ar Trumpas turėjo galimybių to išvengti po vizitų į Maskvą dar praėjusio amžiaus pabaigoje?

Grąžinti šypseną japonams žadantis naujasis premjeras sako skaitantis po tris knygas per dieną ir kolekcionuojantis traukinių modelius. Dar iki ateidamas prie vyriausybės vairo Shigeru Ishiba išrašė savo viziją, kokia turėtų būti saugumo strategija Rytų Azijoje po karo Ukrainoje. Pagrindinė tezė – Ukrainos ginti Jungtinės Valstijos neskuba, nes tam nėra rašytinio įsipareigojimo, kokiu susaistytos NATO narės. Jungtinėms Valstijoms Azija jau tapusi pagrindine užsienio politikos ašimi, bet Kinijos užpuolimo atveju, baiminasi Ishiba, to gali nepakakti. Japonijos premjeras nori kolektyvinio saugumo sutarties, NATO atitikmens Rytuose. Kol kas tai tik skambi retorika, bet ji apibrėžia japonų požiūrį į grėsmes ir didesnę savo atsakomybę. Japonija remia Ukrainą, didina gynybos išlaidas, o Ishiba nori keisti pokario Japonijos pacifistinę konstituciją – išbraukti dalis, draudžiančias turėti bet kokį karinį potencialą. Premjeras drąsiau kalbėjo ir apie branduolinį atgrasymą – pasisakė už technologijas, esant reikalui galinčias sukurti branduolinį ginklą.

Europos Sąjungos narės nebuvo vienos nuomonės, bet ir neblokavo Europos Komisijos siūlymo dėl naujų tarifų kiniškiems elektromobiliams, tad nuo spalio pabaigos mažiausiai 35,5 proc. muitai vietoje 10 proc. gali būti taikomi, nors tam priešinasi Vokietija, skamba perspėjimai dėl prekybos karo ir brangsiančių elektromobilių. Europos Komisija teigia norinti apginti savo automobilių pramonę, kuri sukūrė 14 milijonų darbo vietų, bet milžiniškų valdžios subsidijų negauna, kaip Kinijos, kuri nepaiso konkurencijos taisyklių, gamintojai. Europos Komisijos sprendimas taikyti muitus rodo jos pirmininkės Ursulos von der Leyen ryžtą laikytis griežtos politikos, sako analitikai. O Kinijai tai skaudus smūgis, nes muitai keliami ekonomikos sektoriui, kurį Kinijos valdžios viršūnė dabar buvo pasirinkusi varikliu ekonomikai gaivinti.

Na, o Lietuvoje naujos valdžios laukimo metas. Iki rinkimų likus savaitei, reitingai rodo, kad juose, tikėtina, pirmaus socialdemokratai. Po jų – konservatoriai ir „Nemuno aušra“. Į Seimą taip pat patektų Demokratai „Vardan Lietuvos“, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Liberalų sąjūdis. Kone visos partijos, kurios gali patekti į Seimą, norėtų ar bent neatmeta, kad galėtų dirbti su socialdemokratais, bet kai kurios politinės simpatijos vienpusės. Be to, partijos, kurioms žadama mažiau balsų, nenori dirbti ir tarpusavyje. Vis dėlto, norai dabar ir galimybės po rinkimų, anot politologų, gali keistis.

Ved. Nemira Pumprickaitė.