Zelenskio vizitas JAV: pergalės planas Bidenui ir Trumpo pažadai kažkaip „užbaigti karą“

Ukrainos prezidentas ne pirmą kartą atvyko į Jungtines Valstijas prašyti paramos ir konkrečios pagalbos. Tačiau šįkart, kai jis lankėsi su pergalės planu, didžiausia paramos donorė pasinėrusi į rinkimų kovą – demokratams svarbu nepakenkti Kamalai Harris laimėti prezidento rinkimų, bet Joe Bidenas nenorėtų patekti į istoriją kaip lyderystės pritrūkęs prezidentas, o Ukraina – svarbi jo politinio palikimo dalis. Respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas vėl pakartojo – greitai užbaigtų karą, bet neaišku, kaip. Volodymyras Zelenskis sako, esame arčiau karo pabaigos, nei gali atrodyti, bet rytų fronte Ukraina metras po metro praranda teritorijas Donbase. Analitikai Zelenskį papildo – kalbėdamas apie greitą karo pabaigą jis turėjo omeny ne padėtį fronte, o Amerikos sprendimus, kurie turi sutvirtinti Ukrainos pozicijas.

Įtampa drebina visą regioną: „Hezbollah“ vadeivą eliminavęs Izraelis neketina sustoti

Aikčiojimus praėjusią savaitę sukėlęs „Hezbollah“ pranešimų gaviklių sproginėjimas pasirodė esantis tik Izraelio veiksmų prieš grupuotę pradžia. Penktadienį Beirutui suduotu smūgiu Izraelis sėkmingai įvykdė operaciją, kurią jo lyderiai vadina viena reikšmingiausių nuo valstybės įkūrimo. „Hezbollah“ galvos Hasano Nasrala eliminavimo nuvertinti negalima: Izraelio žvalgyba dar kartą pademonstravo, ką gali. „Hezbollah“ per bombardavimų savaitę Libane liko ne tik be vadeivos, bet ir aukščiausių jo pavaldinių. Izraelio premjeras parodė nepaisantis rėmėjų perspėjimų neeskaluoti padėties ir bent kol kas atrodo teisingai: net netekęs įtakingiausios savo grupuotės vadeivos Iranas tik grasina. Bet tokių operacijų kaina, pasak Libano, šimtai žuvusiųjų, o sėkmė nebūtinai veda prie strateginės pergalės. Karas su „Hamas“ Gazoje tęsiasi, o net su nukraujavusia „Hezbollah“ dar veikiausiai nepasiekė kulminacijos.

JT – bejėgiškumo pavyzdys: Izraelis sako nenusileisiąs, o Rusija tyčiojasi su veto teise

Jungtinės Tautos – organizacija, sukurta karams išvengti, – šią savaitę tapo diplomatijos bejėgiškumo pavyzdžiu, kai Izraelio premjeras iš svarbiausios pasaulio tribūnos paskelbė, kad taikos norėtų, bet neturi kito pasirinkimo kaip tik smūgiuoti „Hezbollah“, o naikintuvai kaip tik tuo metu ir smogė lemtingą smūgį jos vadeivai Beirute. Per Generalinės Asamblėjos sesiją, kai pasaulio lyderiai susirenka į Niujorką sakyti kalbas apie sau rūpimus reikalus, Lietuvos vadovas bandė atkreipti dėmesį į kitą diplomatijos bejėgiškumo pavyzdį – kalbėjo, kad svarbiausia grėsmė tarptautinei tvarkai tebėra Rusija, bet ji tyčiojasi iš visų, prisidengdama veto teise Saugumo Taryboje. Ir pats Jungtinių Tautų vadovas dėl organizacijos bejėgiškumo kaltino valstybes nares. Kad Saugumo Tarybą reikia reformuoti, kalbama dešimtmečius, šiemet, ko gero, dar dažniau nei įprastai, bet pasaulis skilęs taip, kad tai neatrodo įmanoma. Taigi Jungtinių Tautų vertė dabar – vieta išsikalbėti pasaulio akivaizdoje, bet ne jo tvarkai palaikyti.

Mažeikis: neremkite partijų, kurios pasižymi antisemitizmu, homofobija antivalstybingumu

Iki Seimo rinkimų likus kiek daugiau nei dviem savaitėms, apie 150 visuomenininkų – žinomų mokslo, meno žmonių, signatarų, intelektualų – viešu laišku kreipėsi į visuomenę, partijas ir prezidentą ragindami nebalsuoti, nesudaryti koalicijų, nelegitimuoti, neremti ir netoleruoti pamatines konstitucines vertybes neigiančių, priesaiką sulaužiusių ir Lietuvai grėsmę keliančių politikų ir jėgų, neprileisti prie valstybės vairo ir politiniu flirtu dėl galimos koalicinės paramos neįgalinti jėgų, kurios griauna mūsų valstybės pamatus ir, diskredituodamos Lietuvą sąjungininkų akyse, silpnina valstybės saugumą. Vienas iš pasirašiusių laišką – Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros profesorius Gintautas Mažeikis.

Opozicija širsta: nesupranta, kaip pakito vienmandačių rinkimai, nors patys už tai balsavo

Politikai nesupranta, kaip atnaujintame Rinkimų kodekse atsirado nauja vienmandatės apygardos nugalėtojo skaičiavimo formulė, nors patys Seimo nariai už ją balsavo. Nuo šiol kandidatui nebereikės surinkti daugiau nei pusės į rinkimus atėjusių rinkėjų balsų, kad būtų išrinktas jau pirmame ture. Nugalėtoju taps tas, už kurį balsavo ne mažiau penktadalio apygardoje registruotų rinkėjų. Opozicija kaltina konservatorius. Sako, jiems antrieji turai – pražūtingi, todėl slapčia įdėjo tokį pokytį. Konservatoriai opoziciją ragina skaityti įstatymus, už kuriuos balsuoja. Painiavos artėjant rinkimams kilo ir dėl dviejų kandidatų praeities – darbo KGB. Vieną teismas grąžino į rinkimus, kitam durys liko užvertos.

Gresia nauja pensijų kaupimo reforma: siūlo leisti atsiimti anksčiau, bet sumą apmokestins

Besibaigiant kadencijai – skubūs siūlymai dėl privataus kaupimo senatvei. Panašu, gresia nauja antrosios pensijų pakopos reforma. Konservatoriai registravo pataisas, kurios būtinos ne vien po Konstitucinio teismo išaiškinimo. Bet įteisinę, kas ir kada galėtų atsiimti sukauptus pinigus, dalį anksčiau laiko atsiimamos sumos apmokestintų gyventojų pajamų mokesčiu. Savų pataisų registravusios opozicinės frakcijos siūlo kitas galimybes pasitraukti iš pensijų fondo su visais pinigais. Sako, atkurti teisingumą – šio Seimo garbės reikalas.

Atokvėpis Vokietijos valdantiesiems: Sholzo partija išlaikė 30 metų turėtą valdžią

Treti ir paskutiniai šių metų Vokietijos žemių rinkimai valdantiesiems atnešė atokvėpį, nors ir menką. Brandenburge kanclerio Olafo Sholzo partija išlaikė daugiau nei tris dešimtmečius laikytą valdžią. Persvara menka, koalicija neaiški, o socialdemokratų partneriai į vietos parlamentą nepateko. Atrodo klausimų daugiau nei atsakymų, tačiau socdemai džiaugiasi: radikalios dešinės banga atlaikyta, nors dirbti, panašu, gali tekti su radikalia kaire – mažai kuo besiskiriančia nuo partijos „Alternatyva Vokietijai“.

Ved. Nemira Pumprickaitė.