Vokietijoje, Ramšteine susirinkusioms Ukrainą remiančioms šalims Zelenskis dėkojo už paramą, tačiau sako, kad neištesėtų pažadų dėl oro gynybos sistemų – taip pat gausu. Jis vėl ragina sąjungininkes aktyviau siųsti ginkluotę, nes Rusija ne tik sparčiai juda Donecko srityje, bet vėl nuožmiai atakuoja toliau nuo fronto esančius Ukrainos miestus. Jungtinės Valstijos jau paskelbė naujausios paramos dydį, dėl jos šiandien asmeniškai Zelenskis derėjosi ir su Vokietijos kancleriu, rytoj laukia susitikimas su Italijos premjere.

Išsamiau šia tema – Generolo J. Žemaičio karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.

Ukraina dalijasi, kokias pamokas iš Rusijos invazijos turėtų išmokti kitos šalys. Viena jų – kur kas geresnė civilių apsauga. Nuo informavimo sistemų iki paruoštų priedangų. Politikai neslepia, kad didžiausias iššūkis tai įgyvendinti – pinigai, tad visos Baltijos šalys sieks, kad su Rusija ir Baltarusija besiribojančioms valstybėms piliečių apsaugą padėtų finansuoti Europos Komisija.

Su parlamento valdyba susitikęs prezidentas sako, kad artėjančios rudens sesijos darbus gali sunkinti priešrinkiminė nuotaika. Gitano Nausėdos teigimu, jam itin svarbūs saugumo ir socialinės politikos aspektai. Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad daugelį pradėtų darbų per paskutinę parlamento sesiją dar pavyks pabaigti. Anot jos, svarbu padėti pakankamą pagrindą kitų metų valstybės biudžetui, taip pat, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo rekomendacijas, persvarstyti antrosios pensijų pakopos įstatymo pakeitimus, priimti reikalingus sprendimus dėl Vokietijos brigados bei didesnius ribojimus azartinių lošimų bendrovėms. Rudens Seimo sesija prasidės rugsėjo 10-tą dieną.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė persigalvojo ir pareiškė, kad su Konstituciją pažeidusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ bendrą darbą koalicijoje įsivaizduotų sunkiai. Nors anksčiau tokios galimybės neatmetė. Dabar Blinkevičiūtė sako, kad savo antisemitiniais pareiškimais Žemaitaitis peržengė ribas. Laidoje Laba diena Lietuva kalbėjusi politologė Rima Urbonaitė tokią socialdemokratų pozicijos kaitą sieja su paskutinėse apklausose matomu mažėjančiu pasitikėjimu pačia Blinkevičiūte. Urbonaitė mano, kad rinkėjams nepatiko ir ilgas politikės delsimas pateikti aiškų atsakymą dėl galimybės eiti premjeres pareigas.

LRT sporto žurnalistė Dovilė Šeduikytė apie pirmas UEFA Tautų lygos rungtynes Lietuvoje, kur žais ir mūsų rinktinė, bei sirgalių ir varžovų nusiteikimą, pasikeitus stadionams.

Buvęs futbolininkas, teisėjas, FIFA ir UEFA inspektorius Paulius Malžinskas Dienos temai sako, kai nebandoma taupyti žolės sąskaita, futbolo rungtynės po didelių koncertų gali būti rengiamos ir po poros dienų. O kad Kauno stadiono danga netinkama rinktinių susitikimui, buvo aišku nuo pat pradžių.

Sviesto kaina didmeninėje rinkoje viršijo 2022-ųjų rekordą ir dabar yra beveik dviem trečdaliais didesnė nei prieš metus. Mažmeninėje rinkoje toks šuolis, ekonomistų teigimu, dar nesijaučia. Bet smulkieji verslininkai sako – pirkėjai netruks pamatyti, kad jau moka daugiau – kitos išeities esą nėra, nes tiekėjai brangina žaliavas ir produkciją.

Energetikos agentūra skaičiuoja, kad artėjantį šildymo sezoną šilumos kaina mažės keliais procentais. Tačiau baigiasi dvejus metus galiojęs nulinis pridėtinės vertės mokestis, gyventojai vėl turės mokėti 9 procentus. Todėl nors bendrai šiluma pigs, sąskaitos didės. Mažesnės turėtų būti elektros sąskaitos. Nuo praėjusių metų gruodžio kas mėnesį Lietuva daugiau elektros pasigamina nei importuoja. Taigi vidutinė metų kaina svyruos nuo 9 iki 13 centų už kilovatvalandę. Rudenį mažės – jei spalis bus vėjuotas. Gera žinia ir vairuotojams. Nuo liepos vidurio degalų litras Lietuvoje atpigo 8–9 centais. Litras dyzelino šiomis dienomis vidutiniškai kainuoja eurą 37-is centUs, o benzinas – eurą 42 centus. Nauja tendencija - Lietuvoje degalai tapo pigesni nei Lenkijoje.

Naujausi duomenys rodo, kad nedarbas JAV praėjusį mėnesį sumažėjo. Tačiau gauti rezultatai – prastesni nei tikėtasi. Manoma, kad darbo rinkos lėtėjimas ir toliau tęsis, o tai, panašu, neleis smarkiai mažinti ir palūkanų normų. Pateikta naujausia užimtumo ataskaita – vienas iš svarbiausių didžiausios pasaulio ekonomikos būklės rodiklių. Duomenys viešinami svarbiu metu – vykstant rinkiminei kampanijai, o rinkėjams ekonomiką įvardijant tarp aukščiausių prioritetų.

Išsamiau – „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Kai kurios savivaldybės imasi riboti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose. Nors tokius sprendimus priėmusios mokyklos nauda neabejoja, telefonus drausti ryžtasi reta šalies ugdymo įstaiga.

Daugiau šia tema pasakoja VU Psichologijos instituto direktorė prof. Roma Jusienė.

Ved. Guoda Pečiulytė.