Po didžiausio Izraelio ir Irano remiamos Libano ginkluotos grupuotės „Hezbollah“ apsišaudymo nuo karo Gazos Ruože pradžios, vakarų diplomatai ragina Artimuosiuose Rytuose laikytis santūrumo. Vakar, kaip ir buvo grasinusi, „Hezbollah“ paleido šimtus raketų ir dronų į Šiaurės Izraelį, esą keršydama už jos vyriausiojo vado nužudymą. Bandydamas užkirsti kelią plataus masto atakoms, Izraelis prieš tai surengė oro antskrydžius Libane. Dėl dešimt mėnesių trunkančių kone kasdienių susišaudymų abiejose sienos pusėse namus buvo priversti palikti 200 tūkst. žmonių.

Beveik mėnesį Libano ir Izraelio gyventojai ruošėsi platesnio masto karui. Dėl jo grėsmės atšaukta daugybė skrydžių, užsienio šalių vyriausybės rekomendavo savo piliečiams išvykti iš Libano bei Izraelio, o diplomatai be atokvėpio mėgino užkirsti kelią konflikto eskalacijai. Vakarykštis apsišaudymas tapo reikšmingu įvykiu dešimt mėnesių trunkančiame konflikte, bet, galbūt tai rodo, kad plataus masto karo nebus? Apie tai kalba Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.