Neeilinis šios savaitės įvykis. Vakarai ir Rusija apsikeitė 24 kaliniais. Per didžiausiu nuo Šaltojo Karo laikų vadinamą apsikeitimą Vakarai susigrąžino žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir Rusijos disidentus, o Kremlius gavo Putinui ištikimus FSB pareigūnus. Sudėtingų ir slaptų derybų kulminacija atskleidė, kad Jungtinės Valstijos ko gero nebūtų sugebėjusios susigrąžinti amerikiečių be sąjungininkų Europoje, ypač Vokietijos, kalėjime laikiusios Putinui svarbiausią žmogų. Tuo metu Vokietijoje, apie sudėtingą moralinę dilemą – ar paleisti žudiką mainais į Rusijoje laikomus įkaitus – kalbama visą savaitę.

Politinio „Hamas“ lyderio ir aukšto karinio „Hezbollah“ vado nužudymai vėl paskatino nerimą dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose eskalacijos. Izraelis atsakomybę prisiėmė tik dėl vieno iš dviejų išpuolių. Ir nors neįvardijo „Hamas“ politinio lyderio, patikino, kad Iranui ir jo remiamoms grupuotėms buvo suduotas stiprus smūgis. Vis dėlto apžvalgininkai svarsto, kodėl į Ismailą Haniyeh nusitaikyta būtent dabar. „Hamas“ politinis lyderis buvo pagrindinis paliaubų derybininkas. Jo žūtis ne tik kelia įtampą dėl galimo Irano atsako – mat ten jis ir nužudytas, bet kelia klausimų ar Izraelis daro viską, kad atgautų įkaitus.

Virš Artimųjų Rytų kybant didelio karo šešėliui, Amerika priversta į regioną siųsti lėktuvnešį iš Ramiojo vandenyno. Sąjungininkes jame šią savaitę aplankę Pentagono ir Valstybės departamento vadovai skelbė stiprinantys Amerikos pozicijas Japonijoje, ten kurs atskirą vadavietę. Pirmadienį Vašingtonas pristatė dar vieną dviejų šimtų milijonų dolerių paramos Kyjivui paketą. Bet kai konfliktai liepsnoja Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, o Ramusis Vandenynas vis labiau nenuspėjamas – kariauti Amerika nepasirengusi. Tokią išvadą šią savaitę paskelbė Kongreso suburta Komisija. Pasak nepriklausomų ekspertų, pasiruošti užtikrintai kariauti vieną didelį karą Amerikai trūksta ir išteklių, ir ryžto.

Lietuva, ilgai reiškusi nepasitenkinimą Vengrijos draugyste su Rusija ir nuolatiniu Europos Sąjungos paramos Ukrainai blokavimu, šią savaitę tiesiai šviesiai pasiūlė Viktorui Orbanui rinktis, ar jis su sąjungininkais Vakaruose, ar su Rytų režimais. Lietuva apskundė Vengrijos sprendimą palengvinti darbo kortelių išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Kaip tik, kai apsikeitimas kaliniais parodė, kad Rusija išnaudoja visas įmanomas spragas savo agentams įsitvirtinti Vakarų visuomenėse, Baltijos šalims ir Lenkijai kelia nerimą Budapešto tyčia kuriami palengvinimai priešiškų šalių piliečiams atvykti į Šengeno zoną, po kurią toliau jau gali keliauti laisvai. Europos Komisija paprašė, kad Vengrija paaiškintų, kaip laikysis bendrų sprendimų dėl Rusijos keliamos grėsmės, ir pagrasino, kad kitaip prieš Vengriją gali imtis veiksmų.

Ministrų peržiūra, pastaruosius porą mėnesių priminusi draminį serialą, penktadienį, panašu, baigėsi. Ingrida Šimonytė sako sutarusi su žemės ūkio ir sveikatos ministrais, kad jie turi trauktis efektyvaus Vyriausybės darbo vardan. Tuo pačiu teigė nė vienam iš jų priekaištų neturinti. Ir koalicijos partneriai, ir opozicija sutaria – šioje priešpriešoje laimėjo prezidentas. Bet tik tiek. Esą likus maždaug 100 dienų iki kadencijos pabaigos, jokių pokyčių tikėtis neverta, o ir pamainos iš posto traukiamiems ministrams – tos pačios komandos nariai.

„Savaitės“ svečias – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos tyrimo centro įkūrėjas ir vadovas Linas Kontrimas.

Savaitė be elektros. Ką tai reiškia, pajuto tūkstančiai gyventojų po praėjusį savaitgalį siautusios audros. Elektros tiekimas atstatytas, nors šiandien, kaip skelbia ES, 170 namų ūkių vis dar gyveno be elektros. Kaltųjų paieškos prasidėjo iškart. Už elektros tiekimą atsakinga bendrovė dėl trūkusių laidų kaltina per siauras proskynas, jas plėsti trukdančias biurokratines kliūtis ir tam prieštaraujančius gamtosaugininkus. Tačiau ekspertai sako, kad didžiausia problema ta, kad pasenusių elektros tinklų atnaujinimas nėra prioritetas nei politikams, nei energetikams ir siūlo gyventojams kompensuoti generatorių pirkimą, ar decentralizuoti elektros tiekimą, steigiant energetines bendrijas.

Ved. Nemira Pumprickaitė.