Per mažiau nei dvi savaites JAV prezidento rinkimų kampaniją supurtė įvykiai, kokių nebuvo per dešimtmečius. Vos po 8 dienų nuo pasikėsinimo į vieno kandidato gyvybę, kitas kandidatas paskelbė pasitraukiantis iš rinkimų. Dar niekada šiuolaikinėje Amerikos politikos istorijoje partijai nereikėjo ieškoti naujo kandidato belikus vos kiek per 100 dienų iki rinkimų. Vis dėlto už naujo kandidato nugaros demokratai susivienijo per kelias dienas: rinkimuose prieš Donaldą Trumpą stos ne Joe Bidenas, o jo viceprezidentė Kamala Harris. Demokratams, ką tik beveik susitaikiusiems su artėjančiu pralaimėjimu, – tai lyg adrenalino pliūpsnis į krūtinę – jie vėl tiki savo pergale. Donaldas Trumpas, netikėtai atsidūręs įvykių šešėlyje, vėl aštrina retoriką, po pasikėsinimo žadėjęs kalbėti nuosaikiau. LRT korespondento Augustino Šemelio reportažas iš Vašingtono.

JAV tęsiasi atsakymų paieškos dėl pasikėsinimo į Donaldą Trumpą motyvo ir saugumo spragų, leidusių šauliui netrukdomam užlipti ant stogo ir šaudyti į kalbą sakantį buvusį prezidentą.

Nors prieš jo vizitą protestavo ir palestiniečių rėmėjai, ir nusivylę Amerikos žydai, nors jo kalbą Kongrese boikotavo pusė demokratų partijos ir viceprezidentė, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu JAV rodė nepalaužiamą užsispyrimą. Kreipdamasis į įstatymų leidėjus jis nė žodžiu neužsiminė apie Baltųjų rūmų taip trokštamą susitarimą nutraukti ugnį Gazoje. Kaip tik – žadėjo pasiekti visišką pergalę ir ragino Vašingtoną tęsti karinę paramą Izraeliui. Į tai entuziastingai reagavo prezidento rinkimus siekiantys laimėti respublikonai, o pats Netanyahu, tikėtina, taip pat laukdamas tokios baigties, susitiko ir su jų kandidatu Donaldu Trumpu. Tad dabar tarptautinės politikos nuošalėje esantis Netanyahu, sėkmingai susiklosčius rinkimams Amerikoje, gali vėl turėti labai įtakingą rėmėją.

Šią savaitę apie karo eigą Ukrainoje pirmą kartą užsienio spaudai po savo atleidimo prakalbo ir buvęs kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas, ir jį pakeitęs Oleksandras Syrskis. Situacija sudėtinga. Abu sutinka, kad jai pakeisti reikia sudėtingų technologinių pokyčių. Be jų grėsmė kyla ne tik pralaimėti karą, bet ir Vakarų saugumui. Sunku ne tik fronte. JAV favoritu laikomas kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad jis karą užbaigtų per 24 valandas. Jo pasirinktas kandidatas į viceprezidentus, kad parama Ukrainai turi liautis. Tad matyt nenuostabu, kad Kyjivas skuba dar iki lapkričio balsavimo surengti antrą savo Taikos formulės viršūnių susitikimą. Ukraina jame nori matyti ir su Kyjivo sąlygomis nesutinkančią Rusiją. Bandyti rasti kelią prie galimų derybų stalo su Rusija šią savaitę Ukrainos užsienio reikalų ministras išvyko į Pekiną. Pirmą kartą nuo karo pradžios.

Politologai apie Seimo rinkimus: galutinį rezultatą lems vienmandatės apygardos

Artėjant Seimo rinkimams mažosios partijos ieško partnerių, su kuriais susivienijusios galėtų mesti iššūkį didžiosioms. Kol kas aiškios dvi koalicijos. Valstiečių ir žaliųjų sąrašas taip pat bus jungtinis – tai reiškia, kad partijos sąraše bus bent keli žmonės iš kitų politinių jėgų. Ir toks sąrašas, ir koalicija turi surinkti 7 proc. balsų. Vis dėlto politologai sako, kad įprasta aritmetika politikoje neveikia ir gerų rezultatų koalicijoms nežada, daugiausia balsų, kaip įprasta, prognozuojama didžiosioms partijoms. Kaip kuriai seksis – galutinį rezultatą, pasak politologų, lems vienmandatės apygardos.

Ką beišrinktų gyventojai ateinantį rudenį ir kas bebūtų valdžioje – jie paveldės dabartinių valdančiųjų sunkumus, susijusius su Lietuvos gynyba. Šią savaitę prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys užsiminė, kad Lietuvos kariuomenei ir sąjungininkų pajėgoms trūkstant plotų treniruotis, su savivaldybėmis bus kalbama apie tolesnę poligonų plėtrą, o tai gali reikšti ir gyventojų iškėlimą. Jau dabar naujiems poligonams Tauragėje ir Šilalėje priešinasi vietos bendruomenės. Ką ir kaip reikia daryti, kad gyventojai nebesipriešintų svarbiems valstybės projektams, o taptų rėmėjais ir sąjungininkais. Apie tai pokalbis „Savaitėje“ su komunikacijos konsultantu Kęstučiu Geču.

Šią savaitę Lenkijos moterys vėl rinkosi į protesto akcijas. Premjeras Donaldas Tuskas skelbė, kad diskusijos dėl abortų dekriminalizavimo baigėsi, laikas priimti sprendimus, Seimas balsuos, nors ne visus pavyko įtikinti. Iš tiesų, viena tai skelbti socialiniuose tinkluose, kita – įgyvendinti, kai „prieš“ balsuoja ne tik valdančios koalicijos partnerės, balsuoti neatvyksta net ir Tusko partijos nariai. Lenkijos premjeras ir jo liberali „piliečių koalicija“ susidūrė su didžiausia politine nesėkme, tad klausimas, kaip seksis vykdyti ir kitas rinkėjams pažadėtas reformas. Varšuvos politikai svarsto galimas išeitis, o Lenkija ir Malta lieka vienintelės Europoje, kur abortai griežtai draudžiami.

Penktadienį prasidėjo vienas laukiamiausių sporto renginių – olimpinės žaidynės Paryžiuje.

Krepšinio gerbėjai sutinka – šių metų olimpinis krepšinio turnyras, kuriame dalyvauja virš 50-ies NBA krepšininkų – vienas pajėgiausių istorijoje. Deja, antrą sykį iš eilės tarp pasaulio geriausiųjų nėra Lietuvos krepšinio rinktinės. Šią savaitę kilęs skandalas dėl vakarėlio ir dužusio televizoriaus Puerto Riko olimpinėje atrankoje sukėlė ažiotažą. Tačiau akivaizdu, kad 9-ąją vasarą be reikšmingų pergalių skaičiuojančios rinktinės problemos glūdi giliau nei vienas linksmai viešbutyje praleistas vakaras.

Ved. Jovita Vitkauskė.