„Lietuva vejasi tas tendencijas. Jeigu alpakos Lietuvoje atsirado maždaug prieš 15 metų, tai tuo metu buvo didžiausia naujiena. Žmonės juk pas mus, kai pačios pirmos alpakos atsirado, pro šalį važiuodami beveik nuo dviračio nukrisdavo“, – juokiasi Agnietė Pranckūnienė, Skirsnemunėje Jurbarko rajone jau 10 metų su vyru Mindaugu veisianti alpakas.

Šie gyvūnai – vienas pagrindinių šeimos pragyvenimo šaltinių. Ūkyje auga per 30 alpakų, jas šeima parduoda arba uždirba iš alpakų vilnos – gamina siūlus, patys mezga.

36-erių Agnietė, kuri dar vadovauja Alpakų ir lamų augintojų asociacijai, sako, kad alpakoms priežiūros daug nereikia, tačiau vasarą, kai jos vaikuojasi, atostogų jau neišvažiuosi.

„Visokių yra buvę akimirkų. Atsimenu, yra buvę ir taip, kad su vežimėliu bėgau prie besivaikuojančios alpakos į ganyklą“, – pasakoja 4-erių metų berniuką auginanti Agnietė.

Nors alpakas veisti pradėjo prieš dešimtmetį, Agnietė su vyru į kaimą iš Kauno persikraustė prieš penkerius metus. Sako, čia gyventi gerai, nieko netrūksta.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi.

Ved. Edvardas Kubilius.