Savaitgalis, įeinantis į istoriją ir galintis nulemti Amerikos prezidento rinkimų rezultatą. Į Baltuosius rūmus siekiantis grįžti buvęs prezidentas Donaldas Trumpas išgyveno pasikėsinimą nužudyti.

Neeilinė ir nenuspėjama Amerikos prezidento rinkimų kampanija buvo dar iki pasikėsinimo. Įvykiai Pensilvanijoje į antrą planą nustūmė jau dvi savaites vykstančias diskusijas apie Joe Bideno būklę ir galimybes rinkimuose.

Linas Kojala – Rytų Europos studijų centro vadovas – „Savaitėje“.

Amerika buvo pasinėrusi į politinę sumaištį dar iki pasikėsinimo į Donaldą Trumpą, bet dabar laukia dar didesnė. Ji jau seniai kelia nerimą Europos lyderiams. Jie šią savaitę lankėsi Vašingtone, NATO metinių viršūnių susitikime, ir, kaip matėme, patys turėjo komentuoti Joe Bideno sveikatą ir vidaus politiką. Ir, kai viršūnių susitikimas buvo skirtas veikiau švęsti, o ne spręsti, sunkiausi sprendimai – dėl Ukrainos narystės, dėl leidimo jai naudoti užsienio ginklus prieš taikinius Rusijoje, dėl gynybos finansavimo yra atidėti.

NATO viršūnių susitikimo Vašingtone ir fronto Ukrainoje atmosfera gerokai skyrėsi, nors abu jie buvo apie tą patį – apie karą. Šiuo metu Ukrainoje savotiškoje „komandiruotėje“ jau keturias savaites yra žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen ir tą, ką Vašingtone politikai žino tik teoriškai, ji mato iš arti.

Įvykiai Amerikoje užgožė reikšmingą šios savaitės įvykį Lietuvoje – prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos iškilmes. Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo savo antrąją penkerių metų kadenciją. Politologai sako, kad ši nuo pirmosios neturėtų smarkiai skirtis.

Prancūzijoje – politinių neaiškumų metas. Nė viena partija parlamento rinkimuose neužsitikrino aiškios daugumos, tad į valdančiąją koaliciją turės burtis skirtingos partijos. Tačiau šalyje, kur valdžia dažniausiai koncentruota vienos politinės jėgos rankose, tai neįprasta. Tad didelis klausimas, kiek užtruks vyriausybės formavimas, ir ar ją pavyks suburti apskritai.

Ved. Nemira Pumprickaitė.