Pasitikėjimas prezidentu Nausėda rekordiškai aukštas. Net Vilniuje premjerė nusileido prezidentui, o didžiausias skirtumas – Šalčininkuose: už Nausėdą savo balsus atidavė 90 procentų, už Šimonytę tik 5 procentai rinkėjų. Gitanas Nausėda po antrojo turo atrodė itin savimi pasitikintis, ne tik išpranašavo sau 75 procentus, suabejojo, ar visi ministrai galės likti postuose, Blinkevičiūtei tarsi avansu pažadėjo premjerės portfelį. Taip pat pasisakė, kad galbūt liks politikoje ir po kadencijos. Kokia prognozuotina Gitano Nausėdos antroji kadencija? Kaip apskritai perrinkimas paveikia prezidentų darbus? Apie tai – pokalbis su prezidento Valdo Adamkaus patarėju, dabar Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.

Prezidento Gitano Nausėdos rinkimų prognozės išsipildė, konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė stipriai atsiliko, tai – akivaizdu, tačiau galutinio rezultato vertinimai vis dėlto skiriasi. Politologai sako, kad tai yra rimtas signalas konservatoriams, kad laukia sunkūs laikai. Tik pastebi, kad proga reformuotis ir iškelti naują lyderį – praleista.

Pasak politinės erdvės stebėtojų, problemų turi ir didžiausi prezidento Nausėdos rėmėjai – socialdemokratai. Vilija Blinkevičiūtė, atrodo, nelabai nori, Mindaugas Sinkevičius nelabai gali, patys socialdemokratai aiškina: ir be jų turi ką pasiūlyti ir vardija šio Seimo narius, kurie galėtų rudenį vesti partijos sąrašą Seimo rinkimuose. Tačiau dabartinių seimūnų, panašu, nenori matyti likę partijos nariai, nes pirminiame reitingavimo į 2024-ųjų Seimą sąraše žinomiausios pavardės liko antrame dešimtuke. Nors pati partija tą neigia, politiniai konkurentai sako, kad tai socialdemokratų lyderystės krizė.

Lygiai po savaitės vėl keliausime prie balsadėžių, rinksime 11 atstovų į Europos Parlamentą. Lietuvos žmonių ir visų europiečių laukia svarbus pasirinkimas, nes apklausos rodo, kad į šį parlamentą turėtų patekti kur kas daugiau kraštutinės dešinės atstovų ir populistų. Tačiau pačios kraštutinės jėgos nevieningos, todėl kova dėl įtakos ir aukščiausių pozicijų bus įtempta, o visa jėgų dėlionė labiausiai priklausys nuo trijų įtakingų moterų. Jos ir nulems Europos likimą.

Po ilgų dvejonių ir svarstymų Baltieji rūmai peržengė dar vieną raudoną liniją – leido Ukrainai naudoti amerikietišką ginkluotę smūgiams prieš karinius taikinius Rusijoje. Per NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Anthony Blinkenas tai patvirtino ir pakartojo, kad Vašingtonas atsižvelgia į padėtį fronte. O padėtis fronte sudėtinga. Rusijai pradėjus netikėtą puolimą Charkivo srityje, Ukrainos pajėgoms trūksta amunicijos ir karių, tuo metu civiliai kiekvieną naktį ir dieną kenčia nuo apšaudymų.

Paryžiaus ir Berlyno santykiai – tikra partnerystė su „tobulo supratimo“ ir „nesusipratimo“ akimirkomis, sako buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande. Iki šiol šios didžiosios šalys laikytos Europos varikliu, bet atvykęs į Vokietiją Emmanuelis Macronas pripažino – padėtis dabar gerokai kitokia, lyderių pozicijos silpnesnės.

Pirmą kartą Jungtinių Valstijų istorijoje buvęs prezidentas tapo nuteistu nusikaltėliu. Donaldas Trumpas nuteistas dėl visų trisdešimt keturių kaltinimų klastojant verslo buhalteriją, turint tikslą neteisėtai paveikti 2016 Amerikos prezidento rinkimus. Po verdikto Amerikos susiskaldymas įžengė į naują etapą: demokratų rinkėjai švenčia ir nori Trumpui kalėjimo bausmės. Neteisybe įsitikinę Trumpo rėmėjai kelia apverstas Amerikos vėliavas ir kalba apie mirusį teisingumą. Pagal apklausas, nuteistas nusikaltėlis – vis dar favoritas laimėti lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus. Amerikos Konstitucija nuteistiesiems siekti prezidento posto nedraudžia. Dėl bausmės Trumpui bus sprendžiama atskirame teismo posėdyje liepą. Stebėtojai baiminasi, kad kalėjimo bausmė jo rėmėjų akyse paverstų Trumpą kankiniu, šalyje kiltų neregėto smurto grėsmė.

Ved. Nemira Pumprickaitė.