Agentūra „Reuters“ cituoja šaltinius Kremliuje, esą, Vladimiras Putinas pasirengęs baigti karą Ukrainoje, jei kariuomenės liktų dabartinėse fronto linijose. Bet paliaubų Rusija siekia tolesniais grasinimais – į taktinio branduolinio ginklo pratybas įtraukdama Baltarusiją, o už kelių šimtų kilometrų nuo Vilniaus statydama branduolinių galvučių saugyklas.

Žlugo Vokietijos iniciatyva rasti sąjungininkų, galinčių suteikti Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemų. Kaip rašo „Politico“, tą daryti atsisakė Graikija, Ispanija, Rumunija ir Lenkija. Esą šalys nenori aukoti savo sistemų dėl didelių sąnaudų, baiminantis susilpninti savo gynybą, taip pat ilgai laukti pakeitimų.

Lietuvos dronų gamintojai pripažįsta – technologija išgyvena savo aukso amžių, o dėl karo Ukrainoje ir nuolat tobulėja. Tačiau norint ją pritaikyti Lietuvos kariuomenėje, būtina atsisakyti kiniškų detalių, o dėl to drono kaina išauga trimis ar keturiais kartais. Yra ir kitų iššūkių – technologiškai pažengusias kiniškas detales ne visada yra kuo pakeisti.

Europos Sąjunga svarsto didžiausią pastaruoju metu sankcijų paketą Rusijai. Naujais ribojimais žadama pirmą kartą suduoti smūgį Rusijos suskystintųjų dujų pramonei. Tačiau kokią konkrečiai žalą patirtų Kremlius – neaišku.

Europos Sąjungos muitinių pareigūnai mano, kad baltarusių kompanijos tapo esmine rusų kontrabandine grandine tiekiant naujausias Vakarų mašinas Maskvai. Didžiausias eksporto augimas iš Bendrijos šalių į Baltarusiją užfiksuotas būtent prabangiausių automobilių kategorijoje. Palyginti su eksportu prieš karą, automobilių įvežimas iš Europos Sąjungos išaugo 10 kartų.

Jungtinių Tautų Tarptautinio Teisingumo Teismas nurodė Izraeliui nedelsiant stabdyti karines operacijas Rafache. Verdikte teigiama, kad situacija regione toliau prastėja ir ją įvardijo „pražūtinga“. Teismas teigia, kad Izraelis nepateikė įrodymų, jog buvo padaryta viskas, kad civilių kančia būtų sustabdyta. Manoma, kad svarbus, vadinamojo Pasaulio teismo sprendimas tik dar labiau padidins tarptautinį spaudimą Izraeliui.

Kinija perspėjo, kad jos atsakomosios priemonės prieš Taivaną bus dar griežtesnės, jei salos nepriklausomybę propaguojančios jėgos jas išprovokuos. Toks pareiškimas nuskambėjo Pekinui aplink Taivaną surengus 2 dienų karines pratybas.

Be pagrindinės Taivano salos Formosos, valstybei priklauso dar kelios mažesnės salos. Vienoje jų, vos keli kilometrai nuo Kinijos esančiame Kinmene, apsilankė LRT žurnalistas Jonas Deveikis. Kaip į Kinijos karines pratybas reaguoja šios salos gyventojai?

Beliko dvi dienos iki lemtingo tautos apsisprendimo, kas šaliai vadovaus ateinančius penkerius metus. Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda strategijos nekeičia – ir toliau kalba apie gerovės valstybę. Prieš penkerius metus premjerė Ingrida Šimonytė labiau pabrėžė socialinio teisingumo siekį, dabar ateinančius metus ragina išnaudoti šaliai stiprinti ir kalba beveik vien apie saugumą.

Ved. Guoda Pečiulytė.