Po kandidatų į prezidentus debatų gynybos ekspertai sako, kad lengviau sekėsi tiems, kurie šiuo metu valdžioje. Jei reikėtų rašyti pažymį, bendrai kandidatus įvertintų silpnu aštuonetu.

Teisingumo ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl partnerystės instituto. Norima išsiaiškinti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja du dalykai. Plačiau – teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Lietuviai išeiviai Jungtinėse Amerikos Valstijose ruošiasi balsavimui referendume dėl pilietybės išsaugojimo, dalis jį laiko paskutiniu šansu išsaugoti lietuvišką pasą. Vis dėlto bendruomenėje tvyro ir nerimas dėl rinkėjų aktyvumo, dalis lietuvių, kuriems referendumas svarbus, rinkimuose dalyvauti esą bijo, nes jau turi du pasus, ir nerimauja, kad galbūt netektų lietuviško paso apie tai sužinojus Lietuvos institucijoms.

Pristatyta iniciatyva „4 milijonų Lietuva“ kuria siekiama telkti lietuvius aktyviai dalyvauti referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. Vis dėlto sumanytojai sako, kad ilgai laukta diena apkarto dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos ribojimų.

Atsinaujinančios energetikos verslo atstovai sako, kad, delsdama mažinti benzino ir dyzelino naudojimą, Lietuva turės išleisti šimtamilijonines sumas mokesčių mokėtojų pinigų taršos leidimams pirkti arba baudoms mokėti. Be to, milijonų eurų negaus į biudžetą, nors galėtų. Kas dėl to kaltas, Aplinkos, Susisiekimo ir Energetikos ministerijos atsakomybę mėto viena kitai.

Įsismarkauja mūšis dėl Časiv Jaro. Nuo Donbaso aukštumose esančio miestelio kontrolės gali priklausyti ir kitų Donbaso srities miestų likimas. Časiv Jarą ginantys ukrainiečiai pabrėžia – dronai dabar abiejose pusėse nužudo daugiau karių nei artilerija ar lėktuvai.

Valstybės kontroliuojamas Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ pirmąkart šiame amžiuje suskaičiavo metų grynąjį nuostolį, kurio pagrindinė priežastis – rusiškų gamtinių dujų eksportuotojui svarbios Europos rinkos praradimas. Solidžius naftos ir energetikos aktyvus taip pat valdantis koncernas pernai patyrė beveik 7 milijardus dolerių grynojo nuostolio, didžiausio per 25 metus. Situaciją apžvelgė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Jungtinės Valstijos patvirtino, kad į karinę bazę Nigeryje, kur visa dar yra dešimtys Pentagono karių, įsikraustė ir Rusijos pajėgos. Pernai nuvertusi prezidentą karinė chunta nusprendė iš strateginės šalies išvyti amerikiečius, o prieš tai išvijo ir Prancūzijos pajėgas. Tuo metu Vladimiras Putinas po chuntos vado skambučio atsiuntė dešimtis instruktorių ir net oro gynybos sistemą. Spartūs pokyčiai rodo, kad Rusija plečia įtaką regione, valstybei perėmus išardytos samdinių bendrovės „Wagner“ operacijas.

Kitą savaitę „Euroviziją“ priimsiančioje Malmėje šią pavakarę per sankcionuotą protestą viešai sudegintas Koranas. Šie įvykiai dar labiau didina nuogąstavimus dėl saugumo prieš konkursą, kuris sulaukė palestiniečių rėmėjų kritikos, leidus jame dalyvauti Izraeliui. „Eurovizijos“ rengėjai teigia, kad konkursas nepolitinis, tad pagrindo pašalinti Izraelio nebuvo. Švedijos tarnybos teigia, kad saugumo padėtis rimta, bet jos darys viską, kad užkirstų kelią visiems pavojams. Iš Malmės – LRT korespondentas Tadas Paškevičius.

Ved. Rasa Tapinienė.