„Aš gyvenimo pilnatvę ir jaučiu tik tada, kai kam nors ką nors duodu. O kai duodi, tai visą laiką ir sugrįžta“, – tokia taisykle vadovaujasi 67-erių našlė Birutė Jasnauskienė, gyvenanti Tarnagaloje, Panevėžio rajone.

Birutė labai tikinti. Ji rūpinasi įvairiais Upytės parapijos reikalais – renka aukas, skalbia kunigo drabužius, skambina varpais, kai kas nors numiršta.

„6 val. ryto, kai tik saulė pateka, jau skambina – mano tas miręs, šitas ir šitas. Nuvažiuok, paskambink varpais. Nu aš ir skambinu varpais. Tada prasideda telefonas…“ – juokiasi Birutė, pabrėždama, kad be telefono ir automobilio savo gyvenimo tiesiog neįsivaizduotų.Birutė su bendraminčiais naujam gyvenimui Upytėje yra prikėlusi parapijos namus, kuriuose žmonės ir švenčia, ir yra šarvojami.

Birutė ne kartą yra apnakvindinusi, pamaitinusi ar tiesiog davusi pinigų žmogui, kuris staiga atsiduria bėdoje. Tarp tokių – ir iš namų išvaryti giminaičiai, ir taurelės nevengiantys nusigyvenę kaimynai.

„Niekas nevertė manęs duoti pinigų. Tai gal aš vienintelė ta, kuri tą minutę galiu pasirūpinti“, – aiškina.

Birutė jau dvejus metus yra priglaudusi pabėgėlių šeimą iš Ukrainos. Moteris ją nuolat vežioja po Lietuvą.

„O kur ji geriau ras? Ne, aš niekuomet jų nevarysiu. Kiek norės, tiek galės gyvent“, – nukerta.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi.

Ved. Edvardas Kubilius.