VRK registravo pirmuosius tris kandidatus į prezidentus – jais tapo antros kadencijos šiose pareigose siekiantis Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas. Poros kandidatų surinkti parašai Vyriausiajai rinkimų komisijai kelia abejonių.

Parašų tikrinimo ypatumus apžvelgia rašysenos ekspertas Aleksas Balsys.

Grūdų augintojų asociacijos duomenimis, pernai į Lietuvą įvežta per 200 tūkst. tonų rusiškų grūdų. Kol kas pirmojo ketvirčio duomenų nėra, tačiau asociacijos vadovo teigimu, šiemet skaičiai daug mažesni nebus, nes rusiški grūdai ir toliau vežami į šalį, daugiausia per Klaipėdos uostą. Situacija galėtų pasikeisti, jei įvežti grūdus būtų uždrausta įstatymu. Tokį projektą buvo įregistravęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, tačiau dokumentas taip ir nepasiekė Seimo posėdžių salės.

Spaudimą iš Rusijos neišeinančioms įmonėms ir rusiškų grūdų importą apžvelgia advokatas Vilius Mačiulaitis ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Vokietijos televizijos kanalas ARD Atskleidė, kad Vokietijos įmonės padeda Rusijos okupaciniam režimui – vykdo statybas okupuotame Mariupolio mieste. Žurnalistai gavo liudijimų ir įrodymų – nuotraukas ir vaizdo įrašus, patvirtinančius, kad dvi Vokietijos kompanijos stato pastatus okupuotame Ukrainos mieste. Viena iš kompanijų – „Knauf“ yra gipso gamybos lyderė, turinti ilgą verslo istoriją Rusijoje. Bendrovės įkūrėjas Nikolausas Knaufas daugiau nei du dešimtmečius ėjo Rusijos garbės konsulo pareigas. Jis šias pareigas išlaikė ir po Rusijos neteisėtos Krymo aneksijos. 2018-aisiais jis sankcijas Rusijai įvardijo kaip „siaubingas“. Knaufas teigė, kad jo įmonėje Rusijoje vis dar dirba 4 tūkst. žmonių ir ji generuoja milijardines pajamas.

Vokiečių įmonių statybas okupuotame Mariupolyje apžvelgia LRT bendradarbė Vokietijoje Laima Žilaitytė-Mayer.

Ukrainoje – dar viena sunki naktis, Rusijai tęsiant oro atakas. Sprogstamaisiais bepiločiais smūgiavus Charkivui, antrame pagal dydį mieste be elektros liko daugiau kaip trečdalis milijono gyventojų. Dronai griovė ir gyvenamuosius namus. Žuvo mažiausiai 4 žmonės.

Tiesiogiai iš Briuselio – LRT korespondentė Justina Ilkevičiūtė.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai šiandien – 75-enkeri. NATO, sukurtas po Antrojo pasaulinio karo taikai ir klestėjimui Europoje užtikrinti, savo misiją įvykdė. Per visus šiuos metus nė viena Aljanso šalis nebuvo užpulta ginklu. Galingiausias pasaulyje gynybinis blokas šiandien toliau bando demonstruoti vienybę, nors susiduria su dideliais iššūkiais, kurių esminis – karas Ukrainoje. Iš Briuselio – LRT korespondentų Mindaugo Laukagalio ir Justinos Ilkevičiūtės reportažas.

Finansinių bėdų klampinama Italijos ekonomika, daugelio nuostabai, augimo tempais šiemet sugebėjo pralenkti net Vokietiją. Naujausios prognozės rodo, kad pernai augusi 0,5 proc., šiemet trečia pagal dydį Eurozonos ekonomika plėsis dar šešiomis dešimtosiomis. Klausimas – kiek augimas tvarus? Ekonomistai italus ragina pernelyg nedžiūgauti, nes jis nemaža dalimi palaikomas ir toliau besipučiančios valstybės skolos.

Apie Vokietiją pralenkusį Italijos ekonomikos augimą pasakoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir LRT bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė.

Ved. Rasa Tapinienė.