Teroro aktas koncertų salėje Maskvos pakraštyje – didžiausias ir kruviniausias Rusijoje per pastaruosius du dešimtmečius. Per šį laiką įvairiuose miestuose būta ne vieno teroro akto, tačiau ypač įsiminė tie, kurie padėjo Vladimirui Putinui iškilti į valdžios viršūnę. Gyvenamųjų namų sprogdinimai 1999-aisiais tapo dingstimi pradėti antrąjį karą Čečėnijoje, o rusus turėjo įtikinti, kad šaliai, neva, reikia tokio lyderio kaip tada premjeru buvęs Vladimiras Putinas.

Atsakomybę už išpuolį Maskvoje prisiėmusi „Islamo valstybės Chorasano provincija“, trumpiniu ISIS-K. Ji yra oficiali teroristinės džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ atšaka. Situaciją aptaria Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.

Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad dronų pajėgumus kariuomenėje reikia integruotai plėtoti su kitais pajėgumais bei sistemomis. Dronų pajėgumai kariuomenėje turėtų būti parengti veikti iki 2027-ųjų. Tikslas – gamybą orientuoti į Lietuvos pramonę, sukurti dronų ekosistemą, kuri apimtų gamybą, testavimą, inovacijas ir dronų naudojimą. Pasak Seimo NSGK pirmininko, dabartinio kandidato į krašto apsaugos ministrus Lauryno Kasčiūno, jau pateiktos teisės aktų pataisos, pagal kurias valstybinės institucijos galėtų pirkti ir lietuviškus dronus, taip pat svarbu pereiti ir prie kovinių dronų.

Rusijos ambasadorius Varšuvoje neatvyko į užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl savaitgalį į Lenkijos oro erdvę įskridusios rusų raketos, nes Lenkija esą nepateikė įrodymų, jog incidentas įvyko. Amerikoje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijai turi būti pasiųsta aiški žinia, jog į NATO valstybių oro erdvę įskrendančios raketos ar dronai bus numušti.

Anot LRT bendradarbio Lenkijoje Lauryno Vaičiūno, visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei du trečdaliai pritartų tam, jog rusų paleistos raketos būtų numušamos dar Ukrainos oro erdvėje, jei jų trajektorija ketų pavojų Lenkijai.

Ved. Rasa Tapinienė.