„Atvykome į vieną ikoniškiausių lietuvybės vietų visoje Šiaurės Amerikoje. Sudėliotas spalvotų plytų Vytis, kurio arch. J. Mulokas, ko gero, yra didžiausias savo masteliu lietuviškas simbolis Čikagoje“, – kalba doc. dr. Vaidas Petrulis.

Lietuviai jėzuitai į Ameriką atvyko XX a. viduryje. Šiandien čia veikia jaunimo centras, lituanistinė mokykla, lituanistikos tyrimų ir studijų centras, archyvas ir Čiurlionio galerija. Džiugi naujiena – broliai jėzuitai padovanojo savo koplyčią Čikagos Jaunimo centrui.

Po Jaunimo centrą keliaujame kartu su Antanu Rašymu. Čia saugomi ne tik seniausių lietuvių parapijų bažnytiniai daiktai, lietuvių menininkų vitražai, čia vyksta repeticijos, susitikimai bei šventės.

„Gintaras“ buvo pirmas išeivijos ansamblis, kuris koncertavo Lietuvoje. Mums pasakė, kad mes visi esame lietuviai, juk gyvename po vienu dangumi, toje pačioje žemėje“, – prisimena Čikagos jaunimo centro tarybos pirmininkas A. Rašymas.

Keliaujame ir į Čikagos lituanistinę mokyklą, praėjusį pavasarį išleidusią 31–ąją abiturientų laidą. Anot Čikagos lituanistinės mokyklos vadovės Vidos Rupšienės, „čia užmezgamos draugystės visam gyvenimui“.

„Šeštadieninę lituanistinę mokyklą pradedama lankyti nuo darželio iki 9-os klasės. Vaikai mokosi lietuvių kalbos, literatūros, Lietuvos istorijos ir geografijos, išeivijos istorijos, iškalbos meno, taip pat tautinių šokių ir tautodailės“, – pasakoja V. Rupšienė.

„Į jaunimo centre įsikūrusį lituanistikos tyrimo centro muziejų ateina ne tik trečios, bet ir penktos kartos lietuviai, jau nemokantys kalbos, bet norintys sužinoti apie savo šaknis“, – kalba lituanistikos tyrimo ir studijų centro tarybos pirmininkas Robertas Vitas, rodydamas lietuviškus eksponatus ir pasakodamas neįtikėtinas istorijas. Radybos: filmuojant buvo rasti ranka piešti pastatų brėžiniai, kurie architektūros istorikui uždavė mįslę.

Broliai marijonai rūpinosi spauda, laikraščių ir knygų leidyba. Jų redaguojamas „Draugas“ – ilgiausiai be pertraukos išeivijoje leidžiamas lietuvių laikraštis. Šiandien lietuvių marijonų Čikagoje nebeliko, ištuštėjęs vienuolynas nuomojamas meksikiečiams.

Dar vienas arch. Jono Kovos-Kovalskio darbas: vienuolynas, koplyčia ir lietuvių katalikų spaudos rūmai, kuriuose įsikūrusi „Draugo“ redakcija. Jonas Kova-Kovalskis mokslus baigė Prancūzijoje. Kompleksą statė lietuvių komanda – inžinierius Juozas Augustinavičius, lėšas rinko vienas garsiausių išeivijos mecenatų inžinierius Antanas Rudis.

„Esame talentinga tauta, Baltuosiuose rūmuose Lietuva ir Lenkija visą laiką minimos kaip teisingos valstybės, kurios moko Vakarus“, – pasakoja „Draugo“ vyriausioji redaktorė Ramunė Lapas.

Darius Polikaitis tiesiogiai susijęs su dainuojančia revoliucija Lietuvoje. 1989-aisias Roko marše dalyvavo dvi grupės iš JAV ir Kanados, taip pat Darius Polikaitis su grupe. Tokiu būdu prieš 35 metus buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir išvesti okupacinę sovietų kariuomenę.

„Draugo“ redakcijoje būstinėje susitinkame su chorvedžiu Dariumi Polikaičiu, kurio visa šeima ne tik muzikuoja, bet yra lietuvybės puoselėtojai.

„Kai Ukrainoje prasidėjo karas, mano mama prisiminė, kaip lietuviai bėgo į Vakarus. Viskas taip pat, tik lagaminai su ratukais… Skaudu, kad tokie dalykai pasikartoja po tiek metų”, – pasakoja chorvedys.