Lietuviai išvykdami už Atlanto, pasiimdavo viską, ką turėjo brangiausio – savo sodybų darželius. Atvykstame į išskirtinę lietuviškojo Klivlando vietą – lietuvių kultūrinį darželį, kuriame pasijunti lyg grįžtum į tarpukario karo muziejaus sodelį Kaune. „Skaudu, kad tiek žmonių nekaltai žūsta. Ką daro rusai yra neapsakomai baisu. Tai žiauriau, nei ką darė Hitleris. Mes, Amerikos lietuviai, Ukrainos kariams stengiamės padėti, kaip tik galime“, – apie karą Ukrainoje kalba Salomėja Šukys. Lietuvių kultūriniuose darželiuose Smetona yra pasodinęs eglutę, o Vinco Kudirkos ir Jono Basanavičiaus skulptūros buvo nulietos pagal karo muziejaus sodelio skulptoriaus Juozo Zikaro modelius. Pirmabangiai lietuviai JAV, rinko pinigus, nepaisant to, kad uždirbdavo tik 50 centų per dieną. „Šioje vietoje nerasite politikų skulptūrų, tik kultūros veikėjų. Šie darželiai tautų draugystės simbolis, reakcija į tuo metu vykstantį Pirmąjį pasaulinį karą“, – kalba doc. dr. Vaidas Petrulis.

„Nors šiandien ne ta diena užtraukti dūmą, pasiklausykime Klivlando vyrų okteto dainos „Pypkės dūmai“, – kalba Klivlando lietuvių bendruomenės narys Andris Dunduras. Pirmasis lietuvių klubas veikęs senajame Klivlando rajone prieš 50 metų sudegė. Naujasis klubas pastatytas arčiau naujos lietuvių bažnyčios, kai čia įsikūrė dauguma antrosios bangos lietuvių. Lankomės, iškilmių salėje, kurioje sukabinti vietinių meistrų rankų darbai – ir bibliotekoje, kuri, pasak Andris Dunduro, yra ketvirta didžiausia biblioteka už Lietuvos ribų. Kokia brangiausia knyga ten saugoma? „Pranas Neimanas kanklių gamybai nieko nepirkdavo, medžio rasdavo prie geležinkelio. O kankles puošdavo kaukiančio vilko ar Gedimino stulpų simboliais“, – pasakoja Andris Dunduras. Klivlando lietuvių bendruomenės narys riša lietuviškus šiaudinius sodus. Anot jo, lietuvių tautodailę labiausiai atranda japonai ir patys amerikiečiai.

Lietuviški šakočiai apkeliavo visą pasaulį – užsisakė ir japonai, pasakoja menininko Jūračio Zalenso pusbrolis Dainius Zalensas. Jo žmona Ona Puškoriūtė Zalensas, kilusi iš Telšių, visada ieško progos „pasirokuoti“ žemaitiškai. „Tarmė yra mūsų turtas, vienybės ženklas. Kartais atrodo, kad tie, kurie išvažiavo iš Lietuvos, yra didesni patriotai nei tie, kurie gyvena tėvynėje“, – pasakoja Ona Puškoriūtė Zalensas.

Pažintis su Klivlando įžymybe: pirmąja nepriklausomos Lietuvos garbės konsule JAV Ohajo, Indianos ir Kentukio valstijose ir pirma lietuve moterimi, einančia šias pareigas. Ingridos Bublys darbo kabinete ant sienų nuotraukose galime išvysti Ingridą su beveik visai JAV prezidentais ir kitais veikėjais. „Čikagoje žmonės dirbdavo skerdyklose, o Klivlande gyveno daug inteligentų. Klivlando lietuvių bendruomenė iš kitų Amerikos bendruomenių išsiskyrė kultūrine veikla, – miestas buvo vadinamas Amerikos lietuvių kultūros sostine“, – prisimena Ingrida Bublys. „Vaikystėje šeštadieniais draugės žaisdavo kieme, o aš turėdavau rašyti diktantą. Taip pat lankiau lietuvišką mokyklą, kur mamos su vaikais dainuodavo lietuvių liaudies dainas“, – pasakoja LR generalinė garbės konsulė JAV.