Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pastarąsias savaites į vienas kitą laidė kritikos strėles. Emmanuelis Macronas ragino sąjungininkus nebūgštauti ir Ukrainai perduoti ilgojo nuotolio raketas. Olafas Scholzas tokią galimybę atmetė, aiškindamas, kad tam prireiktų Vokietijos kariuomenės įsitraukimo. Žingsniui, kaip rodo apklausos, nepritaria ir dauguma vokiečių. Bet, pasak LRT kalbinto Vokietijos opozicijos, krikščionių demokratų parlamentaro Rodericho Kiesewetterio, nutekėjęs pokalbis parodė, esą kancleris klaidina visuomenę.

Rusijai apšaudžius Charkivo sritį, žuvo mažiausiai 3 žmonės, dar 9 sužeisti. Ukrainos oro pajėgos kiek anksčiau pranešė, kad per naktį į šalies teritoriją paleisti 37 iranietiški dronai ir 3 raketos. Didžiąją dalį bepiločių pavyko numušti. Rusija praneša, kad per ukrainiečių dronų ataką Belgorodo srityje žuvo 2 žmonės. Tuo metu Ukrainos prezidentas šiandien tęsia diplomatines pastangas vienyti sąjungininkus, vakar susitikęs su britų gynybos ministru, šiandien atvyko į Turkiją. Zelenskio administracijos teigimu, su Recepu Tayyipu Erdoganu bus aptartas Ukrainos karo belaisvių atgavimas, taikos formulė bei Juodosios jūros saugumas.

Už akcijoje „Radarom!“ surinktas lėšas pirkti saugaus kario paketai Ukrainos kariams jau padeda fronte. Lietuvoje viešintis Ukrainos karys sako – tik dėl perduotų komplektų jis ir dar 5 kariai liko gyvi, kai pavyko atremti 30 rusų atakų. Ukrainietis pabrėžia – jo šalis jau suprato, kad dabartinis karas – tai technologijų, tokių kaip dronai, karas, ir ragina NATO šalis tinkamai vystyti savo karinius pajėgumus.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas Kongrese perskaitė metinį pranešimą, šįkart vadinamą galbūt svarbiausia kalba Bideno politinėje karjeroje. Priešingai nei įprasta, kalbą jis pradėjo nuo užsienio politikos, lygindamas dabartinę situaciją Europoje su Antruoju pasauliniu karu. Bidenas sakė siekiantis pažadinti Ukrainos paramą blokuojantį Kongresą, kongresmenus užtikrindamas, kad Putinas Ukrainoje nesustos. LRT korespondento Augustino Šemelio reportažas iš Vašingtono ir Getisbergo koledžo ekonomikos profesoriaus Rimvydo Baltaduonio komentarai.

Šią savaitę Jungtinės Tautos pranešė surinkusios „aiškios ir įtikinančios informacijos“, kad „Hamas“ įkaitais laikomos moterys ir vaikai buvo prievartaujami ir patyrė seksualinio pobūdžio kankinimus. Minint Tarptautinę moters dieną LRT kalbėjosi su dviem Izraelio karėmis. Jos teigė, kad operacija Gazoje pakeitė požiūrį į moteris kariuomenėje ir pačiame Izraelyje. Karės įsitikinusios, kad, nepaisant didelės tarptautinės kritikos Izraeliui ir „Hamas“ pranešamų didžiulių žuvusiųjų skaičių, invazija į Gazą buvo vienintelis teisingas žingsnis po spalio 7-osios žudynių Izraelyje.

Airiai šiandien, Tarptautinę moters dieną, referendumu sprendžia, ar moters vieta namuose. Prieš 87 metus priimtoje šalies Konstitucijoje teigiama, kad šeima kyla iš santuokos, o motinų vertė visuomenei – iš namuose atliekamų pareigų. Šiuos du straipsnius vyriausybė piliečiams ir pasiūlė pakeisti, nes šiais laikais dauguma moterų dirba ir užsidirba, o du penktadaliai vaikų gimsta ne santuokoje. Tačiau nors bendrai sutariama, kad Konstitucija neatspindi socialinių realijų, pasiūlytos neaiškios formuluotės šeimos klausimais kelia nepasitenkinimą. Plačiau – Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis.

Lenkijoje Tarptautinės moters dienos eisena reikalaujama švelninti ankstesnės valdžios sugriežtintą aborto įstatymą. Tai padaryti žadėjusi nauja Donaldo Tusko vyriausybė pasiūlė keturias įstatymų pataisas. Tačiau jos įstrigusios parlamente. Pirmosios dokumento diskusijos žadamos balandį. Už Tuską praėjusių metų rinkimuose balsavo 74 procentai tokią teisę turinčių moterų. Dabar jos teigia, kad jaučiasi išduotos nevykdomų pažadų. Naujausiais duomenimis 2022-iais Lenkijoje atlikta kiek daugiau nei pusantro šimto legalių abortų. Dėl baudžiamojo persekiojimo atlikti tokią procedūrą medikai baiminasi net kai nutraukti nėštumą leidžia įstatymas.

Ved. Rasa Tapinienė.