Sakoma, kad lietuvis – miško žmogus, ir į mišką įžengęs su kirviu, iš jo išrieda su vežimu, prikrautu padargų. Gal šis pasakymas ir perdėtas, bet miškas ir jo teikiamos gėrybės visuomet buvo labai svarbios – mediena, sakai, potašas, pelenai, dervos ir daugybė kitų produktų buvo vienas mūsų ekonomikos ramsčių. Ar iš miško mokame tik imti?
Kitos nuorodos: