Protestuojančių ūkininkų vilkstinės užplūdo Europos Sąjungos kvartalą Briuselyje. Riaušių policija pastatė užtvaras, uždarytos dvi šią miesto dalį aptarnaujančios metro stotys. Nors ūkininkų protestai Briuselyje yra dažni, šios demonstracijos yra pačios rėksmingiausios, kokias šiam miestui teko matyti nuo „geltonųjų liemenių“ akcijų 2018 metais.

Lenkijos ūkininkai planuoja protestą ir Lietuvos pasienyje – kelyje ties Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Dar vieną blokadą žadama surengti ir Lenkijos bei Vokietijos pasienyje. Žemdirbių teigimu, dalis tranzitu į Baltijos jūros uostus vežamų Ukrainos grūdų galbūt lieka Lenkijoje. Lietuvos grūdų augintojai jungtis prie Lenkijos ūkininkų protesto neplanuoja. Vienas blokados iniciatorių pasienyje su Lietuva Karolis Piečyńskis sako, blokada prasidės penktadienį, per ją bus stabdomas tik grūdus vežantis transportas.

Visos Europos Sąjungos ūkininkai pyksta, kad šiuo metu jiems apskritai sunku uždirbti. Kas vyksta maisto žaliavų rinkoje, ypač, kalbant apie kviečius? Paaiškina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ukraina praneša pernakt numušusi devynis Rusijos dronus ir tris raketas, kai okupantai toliau spaudžia visame fronte. Ukrainai pripažįstant, kad okupantų kariuomenė pasistūmėjo į pietvakarius nuo užimtos Avdijivkos, likusiuose Donbaso miestuose didėja nerimas, kad jie gali tapti kitu Maskvos taikiniu. Pastarosiomis savaitėmis pasirodo vis daugiau naujienų apie Rusijos karių žiaurumus, sušaudant ukrainiečių karo belaisvius. Apie naują tokį atvejį praneša Kyjivas. Drono užfiksuotose vaizduose Rusijos kariai įvykdo egzekuciją mažiausiai septyniems ukrainiečių belaisviams.

Prancūzijos prezidentas į Paryžių sukvietė dvidešimties šalių lyderius, įskaitant Lietuvos vadovą Gitaną Nausėdą, aptarti ilgalaikę Vakarų strategiją dėl Ukrainos. Emmanuelis Macronas sako, kad reikia svarstyti ir apie artimiausios ateities pagalbą, ir apie ilgalaikius veiksmus, kaip užtikrinti, kad Rusija nelaimėtų. Nors Paryžius nori kovoti su įsigalėjančiomis niūriomis nuotaikomis, padėtis sudėtinga. Ukrainos artilerijos amunicijos atsargos greitai senka, o Europai vis dar nepavyko užkurti ginkluotės pramonės.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorei „Amber Grid“ pareiškus pretenziją Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio pagrindinei rangovei „Alvora“ dėl jame galbūt sumontuotų rusiškų jungiamųjų alkūnių, Energetikos ministerija pareiškė, kad abejonių sukėlusios detalės turi būti pakeistos. „Amber Grid“ teigimu, detalių keitimas paties dujotiekio veiklai įtakos nedarys. Kaip nurodė Energetikos ministerija, galutinius atsakymus dėl šio projekto pateiks tyrimus atliekančios Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir Prokuratūra. Apie „Amber Grid“ pretenziją „Alvorai“ pranešė naujienų portalas „15min“.

LRT Tyrimų skyrius dar 2020-aisiais atskleidė, kad strateginį dujotiekį su Lenkija statanti bendrovė „Alvora“ buvo sudariusi sutartį su Rusijos koncernu, remiančiu šios šalies karinę infrastruktūrą. Tuometinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikino, kad sandoriui „Amber Grid“ nepritars. Dabar „Svarbiai Valandai“ Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Vyriausybė buvo pavedusi „Amber Grid“ prižiūrėti tinkamą sutarties su „Alvora“ vykdymą įvertinant rizikas. Jau tuomet buvo žinoma, kad „Alvoros“ pagrindinis akcininkas Nikolajus Kolesnikas palaiko ryšius su Rusijos ir Baltarusijos politikais bei diplomatais.

Vengrijos parlamentas pritarė Švedijos pareiškimui įsijungti į NATO aljansą. Šalis tampa paskutine NATO dėlionės Europos šiaurėje dalimi, o Baltijos jūra taps „vidiniu NATO ežeru“.

Po susitikimo su frakcijų seniūnais ir valdybos nariais, Seimo pirmininkė pripažįsta – sutarimo, kaip galėtų keistis parlamentinių lėšų panaudojimo tvarka, kol kas nėra. Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, artimiausiu metu planuojami tik smulkūs techniniai pakeitimai. Tačiau dėl tolesnių pokyčių, tokių, kaip Konstitucijos keitimo ir galimo lėšų atsisakymo, frakcijos turės apsvarstyti pačios. Akcijos „skaidrinam“ iniciatoriai yra teigę, kad artimiausiu metu bus paviešintos detalės, susijusios su parlamentarų leidžiamomis lėšomis degalams ir automobilių remontui.

Ved. Rasa Tapinienė.