Šiandien „Kultūros dienoje“:

Klaipėda turi savo Romą Kalantą: restauratoriaus ir tapytojo Vytauto Vičiulio istorija.

Vieni šį tragišką restauratoriaus ir tapytojo Vytauto Vičiulio aktą Nepriklausomybės išvakarėse lygina su Romo Kalantos žygdarbiu, kiti abejoja herojiškomis aplinkybėmis, treti apskritai nieko apie šią istoriją nėra girdėję. 1989-aisiais, kai Lietuva jau giedojo himnus laisvei Klaipėdoje, aikštėje, kur tuomet dar stovėjo Leninas kovo antrosios vakare susidegino vyras. Labai greitai šis aktas KGB buvo įvardytas kaip psichinio ligonio poelgis. Šios vienišo kovotojo aukos prasmė nėra įvertinta, tad Vytauto Vaičiulio kūrybos palikimu ir asmenybės pagerbimu labiau rūpinasi bičiuliai, nei mokslininkai.

Atšaukti renginiai ir sustojęs turizmas – koronavirusas keičia menininkų planus.

Šiandien bene svarbiausia aktualija yra koronavirusas, keičiantis net tik žmonių, bet ir šalių planus: atšaukiami renginiai, uždaromi miestai, stringa verslas, stoja turizmas. Keičiasi ir kultūrinis žemėlapis, koreguojantis ir Lietuvos menininku planus. Tačiau ne tik Kinijoje – virusui plintant Europoje, jau tenka galvoti apie ateities scenarijus ir Lietuvoje.

Ar Lietuva pasiruošusi nuo gaisrų apsaugoti sakralinį paveldą?

Per pastarąjį dešimtmetį gaisrai smarkiai nuniokojo keliolika maldos namų ir milijonus eurų kainavusio sakralinio turto. Tačiau, pasak ugniagesių, net ir didžiausių gaisrų pamokų išmokti neįmanoma. Dėl paveldosauginių reikalavimų ir lėšų stygiaus nemaža dalis bažnyčių priešgaisrinę apsaugą priverstos patikėti šventosios Agotos globai.

Vilniaus kamerinis choras „Jauna muzika“ švenčia 30-metį.

Ta proga šįvakar nacionalinėje filharmonijoje rengiamas koncertas „Credo. Te Deum“. Prasidėjęs kaip avantiūra, vėliau pelnęs laurus žymiausiuose pasaulio konkursuose, šiandien choras yra vienas profesionaliausių kolektyvų, atstovaujantis Lietuvai ir užsienyje. Tačiau nepaisant jiems kritikų skiriamų rimtų komplimentų kolektyvas mėgsta ir spontaniškus veiksmus, pavyzdžiui, užtraukti dainą, kol laukia skrydžio oro uoste.

Naujienos iš užsienio.

Peru sugrąžintas neįkainojamas rankraštis „Peru monarchijos memuarai, arba Inkų istorijos apybraiža“. 1830 metais jį parašė inkų valdovų palikuonis, kovų už Peru nepriklausomybę lyderis Chustas Inka. Manuskripte remiantis dabar dingusiais dokumentais aprašoma, kaip gyveno Inkų imperija, kol į Pietų Ameriką įsibrovė ispanų konkistadorai. Legendos apie viduramžių civilizaciją milijonus žmonių traukia į Maču Pikču Andų slėnyje.

Ved. Živilė Kropaitė.