Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas surengė tikrą šou. Pastaraisiais mėnesiais iš kepurės vieną po kito traukė reikalavimus, kad patvirtintų Europos Sąjungos paramos Ukrainai paketą. Galiausiai šią savaitę į Briuselį sukvietė visus Europos Sąjungos lyderius vien tam, kad sprendimą priimtų per penkias minutes. Atrodo, pagaliau galima atsakyti į kelis mėnesius visų lūpose skambėjusį klausimą: ko norėjo Orbanas?

Prezidentui Gitanui Nausėdai ši savaitė nebuvo maloni. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad jis ir ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas, apsilankę miuzikle, pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Pasak etikos sargų, apsilankymas buvo privatus, o už jį sumokėta ambasados lėšomis. Kai kurie buvę ambasadoriai neatmeta, kad panašių atvejų galėjo būti ir anksčiau, tačiau jie į viešumą neiškilo. Diplomatai taip pat dalijosi patirtimi, kaip, pavyzdžiui, prezidentai Valdas Adamkus ar Algirdas Brazauskas per vizitus į užsienį niekam neleisdavo net už pietus.

LRT „Savaitėje“ – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos tyrimo centro įkūrėjas ir vadovas Linas Kontrimas.

Nacionalinį stadioną Vilniuje žadėjusio pastatyti fondų valdytojo „BaltCap“ buvęs vadovas Šarūnas Stepukonis galėjo pralošti daugiau nei 30 milijonų. Tai jau patvirtino „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis. Europos prokuratūra paskelbė tarptautinę Stepukonio paiešką, jam pateikti įtarimai pasisavinus mažiausiai 27 milijonus eurų.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris sako, kad Stepukonis vogė klastodamas dokumentus, bet niekas taip ilgai to nepastebėjo, nes Stepukoniu pasitikėjo. Nepastebėjo ne tik įmonė, o visa grandis įstaigų ir institucijų. Nors įmonė aiškina, kad Stepukonis milijonų neuždirbo, „Olympic Casino Group Baltija“ tikina, kad jis pagrindė, iš kur gavo pinigus. O jei kazino atrodė, kad viskas gerai, finansinius nusikaltimus tiriančios įmonės ir lošimų prižiūrėtojai esą nieko imtis ir negali.

Svarbiausioje šios savaitės Ukrainos istorijoje – beveik nė vieno oficialaus pranešimo. Daugelio įtakingiausių leidinių šaltiniai skelbia, kad Ukrainos kariuomenės vadovybėje artėja nuo invazijos pradžios nematyti pokyčiai. Rašoma, kad ginkluotųjų pajėgų vadui Valerijui Zalužnui prezidentas Zelenskis pasiūlė palikti postą, bet stiprų visuomenės užnugarį turintis generolas atsisakė. Prezidentas gali atleisti generolą ir be visuomenės pritarimo, o apie pašalinimą, skelbiama, jau informuotas ir Vašingtonas.

Jungtinės Valstijos pradėjo atsakomųjų smūgių virtinę prieš Irano kontroliuojamas grupuotes. Iš pradžių smogė į karinius darinius Irake ir Sirijoje, kai šie, lygiai prieš savaitę paleidę dronus į amerikiečių bazę Jordanijoje, pražudė tris kariškius. Vakar vakare amerikiečiai dar vieną atakų seriją surengė Jemene, sunaikinę hučių sparnuotąsias raketas, kurias ketinta panaudoti išpuoliams prieš laivus Raudonojoje jūroje. Antskrydžius Vašingtonas rengia taip, kad pasekmės būtų kuo labiau kontroliuojamos ,– Baltieji rūmai didelės regioninės eskalacijos sąmoningai vengia.

Miestų aikštėse išverstos mėšlo krūvos ir traktoriais užblokuoti uostai bei svarbiausi keliai – jau 11 Europos Sąjungos šalių sudrebinę ūkininkų protestai ne juokais išgąsdino politikus. Nuo Pietų iki Šiaurės nepasitenkinimo priežastys skirtingos, tačiau bendra žinia aiški: ūkininkauti tampa neįmanoma ir nebeapsimoka.

Ved. Nemira Pumprickaitė.