Šiandien aplink mus vyksta daug neramumų. Karas Ukrainoje, kariniai veiksmai Gazoje, sprogimai Artimuosiuose Rytuose. Natūralu, kad daugeliui žmonių tai sukelia mažesnę arba didesnę psichologinę krizę. O kai mes susiduriame su karo grėsme, išgyvename stresą ir į jį kiekvienas reaguojame labai skirtingai. Ta reakcija priklauso nuo mūsų gebėjimo toleruoti nesaugumą ir netikrumą dėl ateities.

Vienų žmonių psichika toleruoja tai ir padeda būti pasiruošusiems įvairiems kriziniams scenarijams. Tokie žmonės paprastai ramiai ir konkrečiai apgalvoja savo veiksmus, jeigu kažkas atsitiks. Jie susidėlioja tų veiksmų seką ir pasiruošia planą.

Yra ir tokių žmonės, kurie sąmoningai ignoruoja grėsmę, nekreipia į ją dėmesio ir apsimeta, kad jos nėra. Tačiau giliai viduje dėl tos nežinomybės vis tiek gali jausti didelį nerimą, patys iki galo to nesuprasdami.

O trečioji grupė žmonių į karo grėsmę reaguoja isteriškai, nes jų psichika netoleruoja streso. Paprastai, jie iš anksto susikuria pačius baisiausius scenarijus ir tam tikrų radikalių veiksmų imasi iš anksto, pavyzdžiui, palieka šalį ir bėga ne nuo paties karo, bet nuo nerimo dėl karo pavojaus.