Praėjus dviem paroms po sprogimo ir gaisro daugiabutyje Vilniaus Viršuliškių mikrorajone, daliai gyventojų leista patekti į mažiau nukentėjusius butus pasiimti dokumentus, pinigus, brangesnius daiktus. Kai kuriems pavyko pasiimti ir bute paliktus augintinius. Namas šiuo metu neeksploatuojamas, draudikai teigia, kad atsižvelgiant į draudimo rūšį, gyventojai išmokas gali gauti jau netrukus.

Apie valstybės paramą nelaimės atveju pasakoja VU Teisės fakulteto partnerystės profesorius Audrius Bitinas ir advokatas dr. Evaldas Klimas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba konstatuoja – Ukraina atsarginio plano neturi. Esą, karo su Rusija eiga priklausi tik nuo vakarų teikiamos paramos. O ji ir toliau, ir Briuselyje, ir Vašingtone užstrigusi. Šalies kariuomenės atstovas pripažįsta – atsargų užteks kelioms galingoms Rusijos atakoms atlaikyti, o ši paskutinėmis dienomis smogia ypač nuožmiai – į Ukrainos miestus paleisdama šimtus raketų ir dronų. Tiesa, šį vakarą ukrainiečiai paskelbė okupuotame Kryme sunaikinę rusų vadavietę.

Kompromiso paieškas dėl paramos Ukrainai apžvelgia LRT korespondentas Vašingtone Augustinas Šemelis.

Apie padėtį fronte pasakoja Ukrainoje dirbantis išminuotojas Rimas Armaitis.

Apie būtinybę skirti daugiau karinės paramos prabilo ir naujasis Lenkijos užsienio reikalų ministras. Po pastarosiomis dienomis Rusijos surengtų masinių oro atakų prieš Ukrainos miestus Vladislovas Sikorskis pareiškė, kad į tai reikia atsakyti kalba, kurią supranta Putinas: ne tik griežtinti sankcijas, bet ir suteikti Kyjivui ilgojo nuotolio raketų, kurios Rusiją priverstų toliau atitraukti raketų paleidimo taškus, vadovavimo centrus. LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas pabrėžia, kad pačioje šalyje auga nerimas dėl galimų incidentų oro erdvėje, po to kai praėjusią savaitę į Lenkijos teritoriją trumpam buvo įskridusi galbūt rusų paleista raketa. Kyla ir klausimų dėl paramos tiekimo, kai pačios Varšuvos turimi kariniai sandėliai ištuštėja.

Stringančią paramą Ukrainai apžvelgia „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas Maksimas Milta.

Sudarytas šių metų šauktinių sąrašas. Krašto apsaugos viceministro teigimu, tai gali būti paskutinis kartas, kai sąrašas sudaromas loterijos principu. Prieš keletą savaičių Seimas pradėjo svarstyti privalomosios pradinės karo tarnybos reformą, kuri leistų pašaukti daugiau jaunuolių – pokyčiai vestų į visuotinį šaukimą, kuris planuojamas po 5-6 metų.

Apie pasitraukimą iš sosto praėjusią savaitę pranešusi Danijos karalienė Margarita II šiandien paskutinį kartą sudalyvavo Naujųjų metų šventėje. Daugiau nei penkis dešimtmečius valdžiusi monarchė turėjo platų visuomenės palaikymą, tad jos sprendimas nustebino daugelį. Karūną sūnui Frederikui ji atiduos kitą savaitę. Margarita II yra ilgiausiai Europoje valdanti monarchė ir paskutinė karalienė žemyne.

Apie Danijos karalienės atsisveikinimą pasakoja LRT bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck.

Monarchijų populiarumą ir ateitį apžvelgia VU TSPMI dėstytojas Gintas Karalius.

Ved. Guoda Pečiulytė.