Aušra Galvanaukė kadaise buvo karjeros moteris, nuolat paskendusi darbuose. Tačiau ji išdrįso viską pakeisti ir paklusti tam, ką ilgus metus diktavo širdis. Dabar Aušra – savotiška tarpininkė tarp gamtos ir miesto. Miškuose, laukuose ir pievose ji renka įvairias gėrybes, o paskui, vien iš natūralių medžiagų, moko kurti įvairius papuošimus, kaukes ar advento vainikus.

Adelė ir Paulius Dranseikos pagyvenę emigracijoje nusprendė grįžti į gimtinę, tačiau persikraustė, ne kaip buvo įpratę – į didmiestį, bet į nuošalų vienkiemį. Gamtos vaikais save vadinantys sutuoktiniai nebijo ekstremalių iššūkių, tad ryžosi šimtametį pastatą paversti jaukiais šeimos namais, kuriais dalinsis su būriu augintinių.