Sena netipinė Vilmos ir Aleno Miliušių sodyba buvo sukurta virš buvusio kluono. Namas su mediniu bokšteliu, kuriame įrengta erdvė poezijos skaitymams. Gyvenamoje patalpoje tilpo virtuvė, svetainė su židiniu ir vonia, o šeimininkės užgaida buvo vonia su langu. Pasak šeimininkų, interjeras nuolat kinta ir tai, ko jie sau neleidžia gyvendami bute, sodyboje išpildo su kaupu.

Šiaurietiškas paprastumas siejamas su modernumu, harmonija bei tvarumu. Oslas – viena iš Šiaurės sostinių jau daug metų kuriamas remiantis tausojančia filosofija. Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Tomo Grunskio požiūriu, Oslo architektūroje mažai atsitiktinumų, o statiniai susilieja su kalnuotu peizažu ir vandens galybe, juosiančia šalį. Legendinė architektų komanda „Snohetta“, savo pavadinimu pasirinkusi snieguotos kalno viršukalnės įvardijimą, nulėmė šiuolaikinio Oslo įvaizdį. Jis pirmiausia siejamas su Operos teatru, žinomu visame pasaulyje ir padiktavusiu šiuolaikinio miesto architektūros toną.

Ukrainietis, meilės emigrantas Yuriy Chushak kūrė būstą, pro kurio langus atsiveria Belmonto parko panorama. Vienas pagrindinių išskirtinumų – būto šeimininkai norėjo dviejų atskirų darbo erdvių, kurių viena įrengta svetainės sąskaita. Architektas, turintis dešimties metų patirtį, pasiekė jaukaus ir elegantiško rezultato.

Paveldo saugomo šimtamečio medinio namo šeimininkė Ieva Čeponė sukūrė interjerą su laikui nepavaldžiu dizainu. Namas puikiai įsilieja į Žvėryno architektūrą, o šeimininkė tikina, ir po 10 gyvenimo metų čia nieko nekeistų, nes nepabodo nė viena detalė. Drąsiausias sprendimas – stiklo sienos, išlaisvinančios erdvę palėpiniame aukšte ir atskiriančios tėvų miegamąjį, vonią ir vaikų kambarius.