Lietuvos kariuomenė mini atkūrimo 105-ąsias metines. Ta proga Vilniuje surengtame kariniame parade – Lietuvos ir sąjungininkų kariai ir karinė technika. Paradas, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, priešams turi siųsti atgrasymo, o žmonėms – saugumo žinią.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią savaitę sukėlė nemažai reakcijų savo perspėjimu, kad Lietuva turi kuo skubiau peržiūrėti gynybos koncepciją, nes po Šaltojo karo susiformavusi tvarka griūva, Rusija rengiasi konfrontacijai su NATO, ir tai gali atsitikti ir po penkerių metų, ir po dešimties. „Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – sakė užsienio reikalų ministras. Prezidentas jam pasiūlė „atsisėsti ir nusiraminti“, nes situacija niekaip nepasikeitė, o ministras nei iš šio, nei iš to sutirštino spalvas.
LRT „Savaitės“ studijoje – karybos apžvalgininkas, gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas mažą Persijos įlankos valstybę Katarą apibūdiną kaip vieną pagrindinių sąjungininkių už NATO aljanso ribų. Būtent Katare, ne Jungtinėse Tautose, pasiektas didžiausias diplomatijos proveržis pastarųjų mėnesių Izraelio ir „Hamas“ kare. Per mažiausiai keturių dienų paliaubas tikimasi išlaisvinti 50 „Hamas“ teroristų pagrobtų Izraelio gyventojų, dauguma jų – moterys ir vaikai. Mainais Izraelis iš kalėjimų įsipareigojo paleisti 150 palestiniečių ir į Gazos Ruožą įleisti humanitarinę pagalbą.
Minint dešimtmetį po Euromaidano pradžios Ukrainoje, atsakyti, kokie Orumo revoliucijos padariniai, dar išties anksti, – nors Ukraina jau pasirinko savo kelią, dar neaišku, ar pasiseks įgyvendinti Maidane laimėjusią europinę svajonę. Judėjimą pirmyn stabdo Rusijos invazija, įsišaknijusi korupcija ir vangus Europos Sąjungos narių požiūris į plėtrą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Euromaidanas – tik pirma pergalė vis dar vykstančiame kare.
Imigracija kelia į populiarumo viršūnes kraštutinius dešiniuosius Vokietijoje ir Austrijoje, jie jau priimti į valdančiąsias koalicijas Švedijoje ir Suomijoje. Todėl, kai Rusija pasiuntė šimtus šąlančių migrantų iš Afrikos į Suomijos pasienį, Helsinkis tai įvardijo kaip bandymą skaldyti visuomenę ir ardyti žmonių saugumo jausmą. Net kai karinei Rusijos grėsmei šalis pasirengusi, prieglobsčio prašytojų banga išties drumsčia santarvę.
Argentinos prezidento rinkimai rodo, kad sunkios ekonominės padėties išvarginti gyventojai nori permainų. Bet ar jų viltis pateisins radikalus politikos naujokas Javieras Milei, kurio pergalę sveikina tokie bendraminčiai kaip Donaldas Trumpas?
Balsuoti už Milei rinkėjus vertė baimė ir pyktis dėl šalies ekonomikos, finansų padėties, o ne libertarinės jo idėjos, sako apžvalgininkai. Esą, tai lemia, kad ir kitose šalyse atsiranda gerokai radikalesnių naujųjų dešiniųjų. Gruodžio 10-ąją prisieksiančiam, patirties neturinčiam Argentinos prezidentui teks spręsti ne tik vidaus problemas, bet ir sudėtingus geopolitinius klausimus, narplioti prekybos santykius su Kinija ir Brazilija.
Apeliacinis teismas šią savaitę panaikino žemesnės instancijos išteisinamuosius nuosprendžius vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Kaltais pripažinti visi aštuoni kaltinamieji. Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai skirtos šimtatūkstantinės baudos, buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui ir dabartiniam Seimo Demokratų frakcijos nariui Vytautui Gapšiui – ir realios laisvės atėmimo bausmės. Ir jie jau pradėjo jas atlikinėti.
Ved. Nemira Pumprickaitė.
Kitos nuorodos: