Yra tokios dvi lietuviškų žirgų veislės, apie kurias norisi papasakoti. Tai – lietuviški sunkieji ir trakėnai. Pastarieji – Mažosios Lietuvos perlas, pradėti auginti Prūsijos karalystėje jie tapo viena dominuojančių veislių, o tai liudija įspūdingi archyvai. Jau po baudžiavos panaikinimo išvesti lietuviški sunkieji. Jie buvo reikalingi tam, kad pagelbėtų įveikti varginančius darbus . Atskira veisle jie pripažinti gana vėlai.

Vilniečiai inteligentai tikrai pažįsta kurį nors iš Jacovskių. Sesuo ir du broliai. Nežinia, kuris labiausiai apdovanotas. Jie buvo scenografai, fotografai, dizaineriai, tapytojai, knygos menininkai. Visi šie epitetai tinka šeimai, be kurios Vilnius būtų kitoks.

Kodėl vieni žmonės, Lietuvą okupavus sovietams, prisitaikė, pakluso ir ėmė tiesiog gyventi paprastą gyvenimą, nekeldami pavojingų klausimų, o kitų sąmonėje nuolat ruseno poreikis priešintis, kovoti, kelti pavojingas diskusijas ar vykdyti „ardomąją veiklą”? Net ir žinant, kad tai kenkia ne tik jų karjerai, bet ir laisvei, aplinkinių, šeimos ramybei. Juos vadiname disidentais.

Ved. Saulius Pilinkus.