Vakar kartu su Europos parlamentarų grupe į tarptautinę misiją Izraelyje išvyko ir Lietuvos atstovas, Seimo Ateities komiteto pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas. Misijos tikslas – aplankyti Izraelio pietus, Gazos ruožo atkarpą, susitikti su Kneseto (Izraelio parlamento) atstovais, „Hamas“ teroro labiausiai niokojamų regionų merais ir įkaitais paimtų civilių šeimų nariais.

Apie dažnėjančius susirgimus COVID-19 kalba virusologas Saulius Čaplinskas.

Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje vis dar yra dvejonių dėl klimato kaitos priežasčių. Apie tai kalba KTU profesorė dr. Audronė Telešienė.

Šiauliuose atidarytos beveik 20 metų planuotos naujos kapinės. Jose numatyta per 6 tūkst. naujų kapaviečių. Kol kas palaidojimų nėra, tačiau neabejojama, kad kapinės netrukus pradės veikti, nes kitose miesto kapinėse laisvų laidojimo vietų beveik neliko.

Akivaizdu kad to matysim daugiua. Abeji mažesnieji koalicijos partneriai neturės kitos išeities kaip tik kuo akivaizdžiau parodyti, kad jie nėra konservatorių priedėlis, bet yra atskiros politinės organizacijos, už kurias verta balsuoti.

Meno pasaulis neatsisako bendradarbiauti su dirbtiniu intelektu. Robotai bandantys kurti meną jau nėra naujiena, tačiau bandymai tai daryti drauge su kitu meno atstovu, nauja patirtis abiem pusėms. Meno ir technologijų sritimi besidominti Sougwen Chung nutarė išbandyti šią naują patirtį. Šio bendradarbiavimo rezultatas – „Margo pasaulio“ reportaže.

Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Ignas Kalpokas apžvelgia Lietuvos aktualijas: Ingridos Šimonytės ir Aušrinės Armonaitės aštrią retoriką Vyriausybės posėdžio metu bei apie Energijos skirstymo operatoriaus pažadą vartotojams grąžinti permokas.

LRT vyresnysis užsienio naujienų redaktorius Aurimas Piečiukaitis kalba apie karaliaus Karolio III valstybinį vizitą Kenijoje.

Mūsų miškuose yra grybų, kuriuos galime išvysti ištisus metus. Ant medžių kamienų ar virtuolių aptinkami gumbo, kanopos pavidalo dažniausiai kieti grybai, žmonių vadinami kempinėmis (o kartais neteisingai – kerpėmis). Kartais kempinės laikomos medžių naikintojomis, sukeliančiomis ligas. Apie jų vietą ir reikšmę gamtoje plačiau – pokalbyje su Neformaliojo švietimo agentūros atstovu Almantu Kulbiu.

Ved. Simona Vasiliauskaitė.