Muzikologė, televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė, praėjusį pavasarį palikusi šį pasaulį, turėjo nugyventi šimtą metų. Stipri, smagi, viską žinanti ir viską galinti. Kiekvienas, pažinojęs Zitą, nesiliovė ja stebėtis. Viena iš artimiausių jos draugių Marija prisimena, jog Zitos prie lango lūkuriuoti nereikėdavo – ją ateinančią išgirsdavo dar už kvartalo. Zitos brolis Edmondas Kelmickas, prisimindamas paskutinius su sese praleistus mėnesius, neslepia, tai buvo laikas, kai juos pagaliau sujungė tikrasis ryšys – kraujo. Profesorius Žilvinas Zakarevičius bene pirmą kartą atveria gyvenimo puslapius, kurie daugybę metų priklausė tik jiedviem su Zita. ,,Taip, aš mylėjau ją kaip žmogų, labai brangų šeimos narį, be galo artimą žmogų, su kuriuo mes dalijomės viskuo, kas svarbiausia”, – sakė jis.