Lovose nušauti civiliai, barakuose pribaigti kariai: ryškėjantis „Hamas“ išpuolio mastas kelia siaubą

Kai praėjusį šeštadienį „Hamas“ teroristai įsiveržė į Izraelį, žudė ir grobė civilius, niekas neabejojo, kad Izraelio atsakas bus griežtas. Politinių vaidų ir protestų skaldoma šalis susivienijo. Per porą dienų mobilizuota daugiau nei 300 000 rezervistų, jie netrukus ruošiasi įžengti į be pertraukų bombarduojamą Gazos ruožą. Milijonui ten gyvenančių palestiniečių liepta evakuotis tolyn į pietus. Izraelis demonstruoja, kad yra pasirengęs kautis su visais, kurie stos į „Hamas“ pusę, ir tam naudos visas priemones. Gazoje žuvusiųjų skaičius jau perkopė 2300-us.

Pasaulio reakcijos į karą Šventojoje Žemėje: greta palaikymo Izraeliui – propalestinietiški protestai

Pasaulio reakcijas į Izraelio ir „Hamas“ karą galima sudėti į vieną sakinį: Vakarai daugiausia remia Izraelį, musulmonai – palestiniečius, o likusieji ragina abi puses deeskaluoti. Pirmiausia, į tai galima žvelgti kaip į seną nesutarimą tarp šalių, kurios pripažįsta Palestiną, ir kurios – ne. Antra, kaip į kovą tarp globaliosios šiaurės ir pietų arba trečia, kaip į aštrėjančią priešpriešą tarp demokratijų ir autokratijų.

Landsbergis apie Izraelio ir „Hamas“ karą: tai yra „didelis lošimas“ viso pasaulio šachmatų lentoje

Izraelis anksčiau paskelbė raginimą civiliams gyventojams per 24-ias valandas palikti Gazos Ruožą. Nors dabar terminas jau pasibaigęs, kaip skelbia „The New York Times“, sausumos operacija atidėta kelioms dienoms dėl oro sąlygų. Apie atsakomybę už teroro išpuolį prieš Izraelį, Izraelio atsaką ir pernelyg garsias abejones, ar Izraelis teisus, ėmęsis tokių kietų veiksmų prieš „Hamas“, – pokalbis su Vytautu Landsbergiu.

JAV Kongresas – vis dar aklavietėje: respublikonai antrą savaitę iš eilės nesugeba išsirinkti lyderio

Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmuose daugumą turintys respublikonai antrą savaitę iš eilės nesugeba išsirinkti lyderio, be kurio Kongreso darbas neįmanomas. Amerikos valdžios šaka paralyžiuota istorijoje nematytos politinės krizės, kai jos bendradarbiavimo kritiškai reikia dar vienos užsienio politikos krizės, šįkart Artimuosiuose Rytuose, užgriūtiems Baltiesiems rūmams. Vašingtonui, iki šiol besiginčijusiam, ar turi pakankamai resursų vienu metu tramdyti ir Kiniją, ir Rusiją, tenka persvarstyti ištisą pasitraukimo iš Artimųjų Rytų strategiją.

Prie pažeisto Suomijos ir Estijos dujotiekio – Rusijos laivo šmėkla, bet Helsinkis ir Talinas pirštais badyti neskuba

Nors ekspertai teigia, kad šią savaitę paaiškėjęs incidentas Estiją ir Suomiją jungiančiame dujotiekyje įtakos vartotojams neturės, galimas išpuolis kelia nerimą dėl regiono saugumo. Nei Talinas, nei Helsinkis neskuba badyti pirštais į kaltininkus, tačiau tarp pagrindinių įtariamųjų – Rusija.

Lietuvių evakuacija iš Izraelio vėl įžiebė diskusijas: buvę premjerai ragina įsigyti valstybinį lėktuvą

Lietuvos piliečius iš kariaujančio Izraelio evakuojant kariškių lėktuvu „Spartan“, vėl prasidėjo diskusija – gal tai būtų galima daryti valstybiniu, jei šalis tokį turėtų. Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas ragina atsikratyti populizmo, esą tai labai brangu, ir įsigyti lėktuvą, nes esant nestabiliai geopolitinei situacijai jo vis labiau reikia. Nuomonę palaiko ir kitas ekspremjeras Algirdas Butkevičius. Jis teigia, kad šiais laikais lėktuvas – jokia prabanga.

Viešojo sektoriaus darbuotojų protestai: nors visi kalba apie pinigus, priežasčių gerokai daugiau

Šios savaitės protestų priežasčių, nors garsiausiai skamba reikalavimas didinti algas, ekspertų teigimu, daug daugiau. Tai ir darbo sąlygos, krūviai, galiausiai, požiūris į dirbančiuosius viešajame sektoriuje. Be to, keleri metai jiems neįprastai sunkūs: pandemija, migrantų krizė, o su naujomis problemomis teko dorotis senu papratimu. Ekspertai teigia, adekvačios algos tikrai svarbu, bet metai iš metų privačiam sektoriui pralaiminčiam viešajam sektoriui reikia ir stiprių vadovų, ir daugiau galių jiems.

Ved. Nemira Pumprickaitė.