Lietuvos bankas šią savaitę paskelbė, kad prognozuotas ūkio atsigavimas nusikelia į kitus metus. Banko vadovo teigimu, pastaraisiais metais kilę įvairūs sukrėtimai – COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje, energetikos kainų krizė – nurėžė maždaug vienų metų augimo apimtį. Bet atlyginimai stabiliai kils, o kainų augimas išsikvepia. Tiesa, statistikai šią savaitę paskelbė, kad į Lietuvą grįžo infliacija, tačiau ekonomistai sako, garantuotai trumpam. Gyventojams svarbiausia maisto kainos, nes maistui vidutiniškai tenka beveik ketvirtadalis visų namų ūkio išlaidų.

Nors ekonomistai skelbia, kad atlyginimai didėja, mokytojai tvirtina, kad taip nėra. Penktadienį prasidėjo mokytojų streikas, galintis užsitęsti apie mėnesį. Streikuoja viena iš 5 pedagogų profsąjungų, su kitomis 4 švietimo, mokslo ir sporto ministrui pavyko susitarti, tačiau streikuojančius remia 60 procentų šalies gyventojų, t. y. kas šeštas. Taigi tiems, kurie nestreikuoja – tiko ministro siūlymas nuo 2024 sausio 1 dienos didinti darbo užmokestį 10 procentų, o nuo rugsėjo dar tiek pat. Tuo metu streikuojanti profsąjunga reikalauja nuo šio rugsėjo didinti 20 procentų, o nuo kitų metų sausio dar 30. Ministras kategoriškas – daugiau pinigų tikrai nebus, derėtis galima tik dėl kitų dalykų. Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas – „Savaitėje“.

Niekas nereikalavo, iki šiol neklausė, buvome eiliniai, ideologija netikėjome – taip teisinasi Seimo nariai, kurie, kaip šią savaitę išaiškino „15min“ žurnalistai, priklausė Komunistų partijai. Iš viso parlamente tokių 20. Kai maždaug prieš pusmetį paaiškėjo, kad prezidentas Gitanas Nausėda nepasisakė priklausęs Komunistų partijai, nes juk niekas nereikalavo, dauguma politikų prikišo jam esą nuslėpė sąmoningai, tai dėmė, rinkėjams dabar kils klausimų. Dabar, kai tai ištiko partijų narius, beveik visi nesureikšmina to fakto – esą jokia čia naujiena, tais laikais daug tokių buvo, toks metas.

Jungtinių Valstijų Kongrese pasiektas netikėtas kompromisas tarp respublikonų ir demokratų, padėjęs paskutinėmis valandomis išvengti vyriausybės užsidarymo. Pinigai Amerikos federalinei valdžiai būtų pasibaigę šeštadienio vidurnaktį, bet priimtas naujas trumpalaikis biudžetas. Tačiau šiame kompromise nėra paramos Ukrainai. 45 dienų finansavimo pakete naujų pinigų Ukrainai nenumatyta, nors Baltieji rūmai perspėja, kad paskutinį kartą pernai gruodį Kongreso Ukrainai patvirtintos lėšos jau baigia išsekti.

Po šio savaitgalio rinkimų Slovakijoje, šalis prorusiškumu nusileis tik, ko gero, Vengrijai. Rinkimus laimėjusios partijos „Smer-SD“ lyderis Robertas Ficas atvirai žada nutraukti karinę paramą Ukrainai, blokuoti jos narystę NATO ir priešintis sankcijoms Rusijai. Opozicija dar turi vilčių, kad mažesnės partijos susivienys ir suburs provakarietišką koaliciją.

Pasienio saugumas ir migrantai – svarbi rinkimų tema. Šis apibūdinimas galioja ir Jungtinėms Valstijoms, ir kitoje Atlanto pusėje. Šiemet pietinę Europos pakrantę užplūdo beveik 200 tūkstančių migrantų. Nedidelė Italijos Lampedūzos sala jau dūsta, nors bėgliai iš Artimųjų Rytų, Afrikos ar Azijos – vėl svarbi tema ir Vokietijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse, kurios džiaugėsi atviromis sienomis, o dabar priverstos įvesti kontrolę.

Kanada šią savaitę sulaukė nemalonaus dėmesio, kai premjeras turėjo atsiprašyti, o parlamento pirmininkas atsistatydino, į Volodymyro Zelenskio kalbą pakvietęs ir ovacijomis pagerbęs nacių gretose kovojusį veteraną iš Ukrainos. Bet tuo pat metu Kanada įsitraukė į dar didesnę istoriją, nuo kurios priklausys pasaulinė pusiausvyra tarp Vakarų ir visų kitų. Justinas Trudeau pareiškė, kad Indija gali būti susijusi su Kanados piliečio nužudymu Kanados žemėje.

Ved. Nemira Pumprickaitė.