Popiežiaus lūpomis kalba „Globalieji Pietūs“: Ukraina Pranciškaus žodžius vadina „imperialistine propaganda“

Lietuva šią savaitę iškvietė Vatikano atstovą pasiaiškinti, o Ukraina apkaltino Popiežių Pranciškų imperialistine propaganda, kai argentinietis Popiežius paragino Rusijos katalikus „neišsižadėti didžiosios Rusijos imperijos“ paveldo. Pranciškaus pasisakymai vėl verčia kalbėti apie skirtingas pasaulėžiūras Vakaruose ir „Globaliuose Pietuose“. Pontifiko paminėti imperatoriai Petras ir Jekaterina Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje laikomi pavergėjais. Jie rusino vietinius, katalikus vertė atsisakyti tikėjimo. Bet pasaulyje stiprėja „Globaliųjų Pietų“ galia. Ten gyvena jau didžioji dalis pasaulio katalikų. Jiems Europos istorija tolima ir Vakarams dar nepavyko įtikinti Globaliųjų Pietų stoti į demokratijos ir Ukrainos pusę. Ir Popiežius skamba kaip vienas šio poliaus atstovų.

Ukrainos narystė ES – komplikuota: analitikai ragina greičio nesitikėti – EVT pirmininkas kalba tik apie 2030 metus

Briuselyje šį rudenį daugiausia bus kalbama apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje. Jau netrukus Europos Komisija turėtų įvertinti, ar Kyjivas įgyvendino jam siūlytas reformas. Gruodį tikimasi sprendimo, ar bus pradėtos oficialios derybos dėl narystės. Tačiau prasidėjus karui milžino žingsniais judėjusi Ukraina stoja, o Briuselyje – daugėja klausimų dėl to, ar Europa apskritai pajėgi toliau plėstis. Vis daugiau šalių kviečia reformuoti Bendriją ir tik tada kalbėti apie naujas nares, tačiau visi supranta, kad susitarti dėl esminių pokyčių bus beveik neįmanoma. Analitikai kviečia nesitikėti greito proceso, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas kalba tik apie 2030-uosius. Iš Briuselio – Mindaugo Laukagalio ir Justinos Ilkevičiūtės reportažas.

Po vaiko išvežimo į Rusiją, ragina peržvelgti sienos apsaugos politiką: tokių atvejų mes ir toliau neišvengsime

Tuo metu išorinės Europos Sąjungos sienos apsauga šią savaitę tapo diskusijų objektu, po to, kai Klaipėdos rajono gyventojas Algirdas Švanys, pagrobęs kelių mėnesių dukrą neteisėtai kirto Lietuvos–Rusijos sieną. Vadinasi, tai nėra sudėtinga? Ar mūsų siena tinkamai saugoma? Ar mes pasirengę hibridinio karo provokacijoms, netgi agresijai, juk kitoje pusėje – karą Ukrainoje sukėlusi Rusija, kuri nėra prognozuojama šalis. Čia pat ir siena su Baltarusija, kurios valdytojas visiškai pavaldus Maskvai, pernai siuntė į Lietuvą minias migrantų. Dar daugiau – iš Maskvos dažnai girdėti imperinių užmačių ne tik Lietuvos, visų Baltijos šalių atžvilgiu. Apie sienos apsaugą šįvakar pokalbis su atsargos pulkininku Gintaru Ažubaliu.

Prasideda įtemptas politinis sezonas: kokia mokesčių reformos ateitis?

Lygiai po savaitės, rugsėjo 10-ąją Seimas susirinks į naują sesiją. Jau aišku, kad laukia karštas politinis sezonas. Mokesčių reforma, politologų teigimu, buvo vienas svarbiausių ir daugiausiai diskusijų sukelsiantis klausimas, kaip ir biudžetas. Kas laukia reformos, lieka neaišku, nes dabar jos imsis parlamentarai, o ją kritikuoja ir opozicija, ir dalis valdančiųjų. Be to, streikuoti ketina mokytojai, nepatenkinti gydytojai ir gyventojai, susiduriantys su sveikatos sistema. Galiausiai, akivaizdu – kitąmet treji rinkimai. Ir jie, esą, jau prasideda.

Netyla siūlymai leisti bet kada ir bet kokią sumą atsiimti iš pensijų fondų: ekspertai pataisas vertina skeptiškai

Artėjant Seimo rudens sesijai ir kitąmet naujiems rinkimams, politikai registruoja įstatymų pataisas, kurios leistų bet kada ir bet kokią sumą atsiimti iš pensijų fondų. Juose pensiją kaupia daugiau kaip milijonas 400 tūkstančių gyventojų. Ekonomistai teigia, kad nuolatinis tvarkos kaitaliojimas neprisideda prie skatinimo taupyti, o esą anksčiau laiko pasiėmę pinigus gyventojai dažniausiai už juos tiesiog prisiperka įvairiausių buities prekių.

Pietų Kaukazas vėl prie karo slenksčio: tarptautinės organizacijos perspėja, kad bręsta humanitarinė katastrofa

Pietų Kaukazas vėl prie karo slenksčio. Įtampa tarp Azerbaidžano ir Armėnijos pasiekė aukštumas, šią savaitę kilus naujiems aukų pareikalavusiems susirėmimams pasienyje. Azerbaidžanas dar nuo gruodžio blokuoja vienintelį kelią, kuris veda į šios šalies teritorijoje esantį nedidelį armėnų apgyvendintą Kalnų Karabacho anklavą. Jame 120 tūkst. žmonių skaičiuoja paskutines maisto atsargas, ir, skambant pranešimams apie pirmąsias bado aukas, tarptautinės organizacijos perspėja, kad bręsta humanitarinė katastrofa. Nepaisant tarptautinio spaudimo atverti kelią, Baku nusileisti nežada tol, kol Kalnų Karabacho armėnai nepripažins Azerbaidžano kontrolės. Armėnija baiminasi, kad tai privestų prie vietos gyventojų genocido. Derybos normalizuoti abiejų šalių santykius be rezultatų liko tiek Maskvoje, tiek Vašingtone, tiek Briuselyje, tačiau ir Armėnijos, ir Azerbaidžano lyderiai sako tikintys, kad išvengti naujo kraujo praliejimo dar gali pavykti.

Ispanijos sporto teismas pradeda tyrimą dėl Rubialeso: pats iš posto trauktis neketina

Ispanijoje įsisuka politinė audra, kurią sukėlė vienos sekundės epizodas, kai jos moterų futbolo rinktinė laimėjo pasaulio čempionatą. Įtakingasis futbolo federacijos vadovas Luisas Rubialesas pabučiavo į lūpas puolėjai Jenni Hermoso, bet trauktis iš posto atsisako. Sporto teismas sutiko pradėti tyrimą, bet bylą pripažino tik svarbia, o ne labai svarbia, todėl nesuteikė vyriausybei teisės jį nušalinti. Preliminarų tyrimą pradėjo ir prokurorai, bet jam tęsti reikės pačios futbolo žvaigždės skundo. Nors trumpučio epizodo Sidnėjuje aplinkybės ginčijamos, skandalas įaudrino ir futbolo, ir politikos pasaulį.

Ved. Nemira Pumprickaitė.