Paskutinėje šios vasaros laidoje „Miške su Violeta“ jos vedėja, aktorė, humoristė ir žurnalistė Violeta Trečiokaitė–Mičiulienė nuoširdžiai kalbėjosi su aktore Kristina Kazlauskaite, kuri su ašaromis akyse atskleidė, kokio žmogaus ir kodėl nespėjo atsiprašyti bei savo jaunatviškumo paslaptį.

„Nežinau, kaip ji ateis apsirengusi, nes visada ateina su baline suknele, tik žmogus iš Kauno gali ateiti taip pasipuošęs, bet to – susitikimo laukiu nerealiai“, – nekantraudama savo pašnekovės dairėsi laidos vedėja.

Vos susitikusios moterys ėmė kalbėtis apie Kristinos tėvus – Napoleoną ir Ireną, kurie buvo išties neeilinės asmenybės. Iš tėvo ji išmoko daryti viską iki galo. „Jei darai, daryk gerai“, – nuo mažens girdėdavo žodžius. Savo tėvui ji nemokėdavo meluoti, jis neapkęsdavo melo, nes pats buvo labai tiesus, sąžiningas ir atsakingas. Šiandien tokia pat ir Kristina – nemėgstanti falšo, netikrumo. Renkantis gyvenimo partnerį tėvo įvaizdis buvo labai svarbus, mat vyriškesnio vyro ji neįsivaizdavo.

„Nė vienam tai nepasisekė, tėvukas visus pastatydavo į vietą, ir net bijodavo jie jo. Niekas jo įveikti negalėdavo, nes buvo labai valdingas. Jis viską gyvenime pasiekė pats“, – su meile tėvą prisimena Kristina.

Didelės įtakos Kristinai turėjo ir jos motina, kurią V. Trečiokaitė–Mičiulienė vadina karaliene. Jos šypseną žmogus turėdavo užsitarnauti, o išdidumo niekada nepristigdavo.

Pagrindiniai vaidmenys – gražuolėms, spalvingi ir įdomūs vaidmenys – Kristinai

Kristina atvirai pasakoja, kaip kadaise norėdavo būti graži, nes taip įsivaizdavo aktores.

„Galvodavau, kad artistė turi būti graži... Bet reikia ir tokių kaip mes. Heroję visai neįdomu vaidinti, nes dažniausiai gražuolės būna herojės, o tu gaudavai kaip tik charakteringus vaidmenis, kurie spalvingi, įdomūs“, – sako Kristina, ramybę atradusi tuomet, kai išėjo iš teatro.

Buvo laikas, pasakoja aktorė, kai visko buvo per daug, o priklausomybė – tiek finansinė, tiek kitokia – žemino. „Aš negalėdavau pasakyti ne, nes man atrodydavo, kad įžeidžiu žmogų“.

Šiandien daug kas sako, kad Kristina atrodo geriau, nei prieš trisdešimt metų. Tai aktorės nestebina, juk tuomet ji būdavo pervargusi, linkusi į savigraužą ir amžinai deganti. Dabar ji taip pat dega, tačiau meile aplinkai ir žmonėms, pačiam gyvenimui.

„Esu tokia, kokia esu, myliu gyvenimą, žmones, tiesiog viską labai myliu ir esu optimistė. Net juodoj pelkėj aš įžiūrėsiu prasmę. Gal kai kas pasakytų, kad tai nesveikas optimizmas. Nustokim zyzti“, – savo jaunatviškumo ir moteriškumo paslaptį bando aiškinti Kristina. Ji ragina džiaugtis tuo, ką turime, nes rytoj viso to gali nebelikti. Meilė viskam aplinkui suteikia jai sparnus ir įkvepia, o tai atsispindi ir išorėje.

Laidos „Miške su Violeta“ žiūrovai sužinos, kur reikia ieškoti K. Kazlauskaitės, juk nei elektroninio pašto, nei socialinio tinklo paskyros ji neturi, o labiausiai vertina gyvą žodį.

Norintys sužinoti, su kokiu vyru savo mamą norėjo supažindinti Kristina, kas buvo jos pirmoji meilė ir kokia jos neįgyvendinta svajonė, žiūrėkite laidą „Miške su Violeta“ LRT mediatekoje.