Praėjus parai nuo lėktuvo sprogimo tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo vis dar neaiškus „Wagner“ vadeivos Jevgenijaus Prigožino likimas. Rusija tik patvirtino, kad jis ir jo pavaduotojas buvo dešimties keleivių sąraše. Prancūzija paskelbė turinti pagrįstų abejonių dėl lėktuvo sudužimo aplinkybių, bet Vakarų lyderiai sako, kad pagrindinio Vladimiro Putino priešininko žūtis jų nenustebintų. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina niekaip su tuo nesusijusi.
Per istoriją ir dabar daug pavyzdžių, kaip Kremlius naikino savo oponentus – kur jie begyventų – šalyje ar užsienyje – žudė, grūdo už grotų, trėmė. Buvęs KGB pulkininkas Olegas Gordijevskis, dirbęs britų žvalgybai, dar 1985-aisiais pabėgo iš Sovietų Sąjungos, paskui parašė ne vieną knygą, bet vengia rodytis viešai, slepia tapatybę, nes bijo keršto.
Rusams labai svarbu, kad „Wagner“ darbas Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje būtų tęsiamas. Taip po Prigožino sukilimo prieš kelias savaites Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė savo Afrikos draugams, kurie buvo labai susirūpinę susidariusia padėtimi. Kokie scenarijai galimi, pasitvirtinus žiniai apie aukščiausių vadų žūtį – pokalbyje su „Atlantic Council“ bendradarbiu Luku Andriukaičiu.
Ukraina mini 32-ąsias Nepriklausomybės akto metines. Prezidentas Gitanas Nausėda per iškilmes Kyjive sakė, kad Ukrainos kova įkvepia laisvus žmones visame pasaulyje ir kad agresorius Ukrainos likimo nenulems. Sukaktis minima santūriai, nebuvo ir anksčiau įprasto karinio parado, bet pasaulio ukrainiečiai planuoja rengti minėjimus kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.
Japonija aštriai susipyko su Kinija, kai Pekinas keršija už pradėtą cunamio sugriautos Fukušimos branduolinės elektrinės saugyklų vandens išleidimą. Procesas užtruks tris dešimtmečius, nes per dvylika metų nuo galingo žemės drebėjimo, sugriovusio tris reaktorius, jų aušinimo vandens susikaupė beveik pusantro milijono tonų, o per dieną bus išleidžiama apie 450 tonų.
Jungtinėse Valstijose surengti pirmieji respublikonų partijos kandidatų į prezidentus debatai. Kandidatai nesutarė dėl Ukrainos ir ar rinkimuose palaikys Donaldą Trumpą, jei šis bus nuteistas. Debatuose dalyvauti atsisakęs Trumpas užtikrintas savo pergale, o Amerikos dėmesį nuo debatų aptarimo ko gero paverš Trumpo pasidavimas teisėsaugai Džordžijos kalėjime. LRT korespondento Augustino Šemelio reportažas iš Vašingtono.
Ved. Rasa Tapinienė.
Kitos nuorodos: