NATO viršūnių susitikime Lietuva stojo į akistatas su Jungtinėmis Valstijomis dėl dviejų temų, ir abi pralaimėjo. Vašingtonas nenusileido ne tik dėl Ukrainos perspektyvų, bet ir dėl Vilniaus siekio, kad Vokietijos brigada Lietuvoje ir Kanados brigada Latvijoje būtų nebe dvišaliai susitarimai, o dalis viso Aljanso plano stiprinti Rytų flangą. Mat ir Amerikos pajėgos Lenkijoje tuomet turėtų klausyti jau NATO, o nebe Pentagono planų. Lietuvos neparėmė ir Estija, – ji paskelbė, kad brigados nesiekia, o kliaujasi Britanijos pažadu prireikus greitai atsiųsti pastiprinimų, ypač kai Suomijos ir Švedijos narystė tam atvers naujų kelių.

Didelės priešakinės pajėgos priešą gali atgrasyti, bet gali ir sulėtinti gynybą, jei NATO bus užpultas kitur. O generolai nori lankstumo – ir jo gavo, kai patvirtinti naujieji gynybos planai, svarbiausias Vilniaus susitikimo rezultatas. Tik dar reikia, kad šalys vykdytų ir kitą susitikimo įsipareigojimą – gynybai skirtų mažiausiai du procentus bendrojo vidaus produkto, o dažnai ir daugiau.

LRT „Savaitės“ studijoje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.