Neatsiejama Rusijos užsienio politikos dalis – prievarta – ir jos įrankis – samdiniai – ilgai išlaikė Kremliaus interesus Afrikoje. Po maišto Maskvoje suskubta užtikrinti, kad režimui turtus nešančios deimantų ir aukso kasyklos Afrikoje bei grupuotės „Wagner“ klientai išliktų Rusijos įtakos sferoje. Bet valstybių vidaus politika pririšta prie jos tarptautinių santykių, tad politinės sistemos nestabilumas Rusijoje neišvengiamai purto ir trapų, oligarchiniais ryšiais ir smurtu paremtą užsienio politikos modelį. Kremlius bando sistemiškai integruoti „Wagnerio“ sukilėlius į savo struktūras. Tik neįmanoma sukontroliuoti augančios politinės rizikos norintiems bendradarbiauti su Maskva. Tą kelią pasirinkusi Kinija stebi, kaip diplomatine ir ekonomine Pekino parama besinaudojančios partnerės sistema trūkinėja.