Gera žinia iš Briuselio – sąjungininkai Baltijos šalyse galės laikinai dislokuoti oro gynybos sistemas ir rengti pratybas
Prieš liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Aljansas – dėmesio centre: ir dėl Ukrainos kontrpuolimo, ir dėl jos narystės, ir dėl paties Aljanso narių gynybos planų. Briuselyje susitikusiems NATO gynybos ministrams nepavyko sutarti dėl šių planų, kuriuose numatyta, kaip NATO gintų nuo galimos Rusijos atakos. Vis dėlto sąjungininkai dar tikisi, kad Vilniuje planus pavyks patvirtinti. Ryškėja ir šalių skirtumai dėl Ukrainos ateities NATO – vakariečiai nenori konkretaus plano, kada ir kaip šalis galėtų prisijungti prie bloko. Iš Briuselio - Mindaugo Laukagalio ir Justinos Ilkevičiūtės reportažas.
Vokietijoje – pirmoji šalies istorijoje Nacionalinio saugumo strategija
Ją turi Danija, Nyderlandai, Lietuva, Lenkija, Prancūzija ar Jungtinės Valstijos. Saugumo interesus reguliariai apsibrėžia net tokios šalys kaip Jamaika, Hondūras ir Papua Naujoji Gvinėja. Šiuo požiūriu bene labiausiai išsiskyrė Vokietija, kuri savosios Nacionalinio saugumo strategijos neturėjo, nes buvo įtikėjusi iliuzija, kad autoritarinių režimų charakterį įmanoma keisti plečiant verslo ryšius, o užsienio politikos tikslų dera siekti tik minkštosios galios įrankiais. Tai tęsėsi iki šios savaitės. Po ilgų delsimų valdančioji koalicija pristatė pirmąją šalies istorijoje integruotą saugumo strategiją.
Politologas: prezidento ir premjerės nebendravimas akis į akį kenkia šalies reputacijai
Vyriausybė liko, liko ir įtampa su prezidentu. Kokia gili ši įtampa, paaiškės kitą savaitę, kai premjerė prezidentui žada pateikti kandidatą į Švietimo, mokslo ir sporto ministrus. Tai gali būti pirmas jų susitikimas akis į akį po maždaug devynių mėnesių. Buvę premjerai ir politologai tokį nebendravimą vadina problema ir sieja su artėjančiais prezidento rinkimais. Kad santykiai tarp prezidento ir valdančiųjų negerės, rodo šios savaitės kreipimaisi į tarnybinės etikos komisiją. Prezidento patarėjas apskundė du ministrus, o konservatorius – prezidentą.
Tapinas neabejoja akcijos „Skaidrinam“ tęstinumu: „rudenį mes tikrai grįšime“
Vadinamasis „čekiukų“ skandalas, vos nesukėlęs vyriausybės griūties ir pirmalaikių Seimo rinkimų, išspręstas per tris mėnesius. Nuo tada, kai žurnalistas Andrius Tapinas paskelbė pirmuosius savivaldybių tarybų narių panaudotų lėšų ir juos pagrindžiančių dokumentų faktus. Seimas šią savaitę pritarė Vietos savivaldos įstatymo pataisoms ir dabar savivaldybių tarybų nariai gaus atlyginimą, kuris prilygs 20-čiai procentų mero atlyginimo. Panaikintos visos išmokos už degalus, automobilio nuomą, kanceliarines ar ryšio priemones. Pokalbis su Andriumi Tapinu – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.
Paradoksas: blėsusią respublikonų paramą Trumpui radikalizavo kaltinimai, kurie bet kurio kito politiko karjerą sugriautų
Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas ir kandidatas grįžti į Baltuosius rūmus Donaldas Trumpas stojo prieš teisėją baudžiamojoje byloje dėl jautrių dokumentų su Amerikos karinėmis paslaptimis slapstymo ir melo federalinėms institucijoms, siekusioms įslaptintus dokumentus susigrąžinti. Tik spėjęs palikti teismo salę, Trumpas bylą, kurioje jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė, pavertė pagrindiniu savo rinkimų kampanijos motyvu. Jis prisistato politinio persekiojimo auka ir grįžęs į Baltuosius rūmus žada atpildą. Iš Vašingtono – LRT korespondento Augustino Šemelio reportažas.
Žiniasklaidos revoliucija, draugystė su Putinu ir sekso skandalai: mylimas ar nekenčiamas, Silvio Berluskonis nepaliko abejingų
Mylimas ar nekenčiamas Silvio Berluskonis nepaliko abejingų. Įžūlus žiniasklaidos magnatas sukūrė revoliuciją Italijos televizijoje, vėliau – pakeitė šalies politiką. Būdamas ministru pirmininku, įsivėlė į sekso skandalus, artimai bendravo su Vladimiru Putinu ir kitais autoritariniais lyderiais, bet pabrėžė savo proeuropietiškas pažiūras. Galiausiai buvo nuteistas už finansinį sukčiavimą. Skaldantis Berluskonio stilius ne tik išliko Italijoje, bet ir tapo pasauline tendencija, o jo mirtis užbaigė vieną ilgiausių, reikšmingiausių ir spalvingiausių Italijos politikos epochų.
Prasideda „El Ninjo“: ekspertai žada rekordinį temperatūros šuolį ir trilijoninius nuostolius
Jungtinių Valstijų nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija praėjusią savaitę paskelbė, kad prasideda El Ninjo. Paskutinį kartą šis klimato reiškinys visu įkarščiu įsivyravo 2016-aisiais – karščiausiais užfiksuotais metais istorijoje. Ekspertai įspėja, kad šis El Ninjo, kartu su klimato kaita, ne tik gali lemti rekordinį temperatūros šuolį, bet ir trilijoninius nuostolius.
Ved. Nemira Pumprickaitė.
Kitos nuorodos: