Susirėmimai Donecko srityje

Ukrainos gynybos viceministrė sako, kad Maskvos pranešimai apie neva sustabdytą Ukrainos puolimą tėra badymas nukreipti dėmesį nuo Rusijos pajėgų nesėkmių aplink Bachmutą. Pasak pareigūnės, būtent sugriautas miestas ir jo apylinkės dabar yra didžiausių kautynių epicentras.

Belgija tiria, ar ginklai, kuriuos ji siuntė padėti Ukrainai ginti savo teritoriją, buvo panaudoti kovose už sienos, pasirodžius pranešimams, kad Belgijos bendrovės pagaminta įranga aptikta Belgorodo regione. „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis Giedrimas Jeglinskas sako, kad Belgijos nerimas dėl galimo jų ginklų panaudojimo kovose už Ukrainos sienos suprantamas, tačiau abejoja, kad dėl to gali imti strigti karinė parama Kyjivui.

Dronų atakas Rusijoje ir Ukrainos kontrpuolimo nuojautas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ aptaria atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Popiežiaus taikos pasiuntinys Kyjive

Vatikanas pranešė, kad Italų kardinolas Mateo Zuppi, popiežiaus Pranciškaus taikos pasiuntinys, išvyko į Kyjivą dviejų dienų deryboms su Ukrainos pareigūnais dėl karo su Rusija. Interviu Italijos dienraščiui „La Stampa“ už santykius su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis atsakingas arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris teigė, Šventasis Sostas supranta Ukrainos žmonių kančias ir jų vadovų poziciją. Tačiau kartu jis yra įsitikinęs, kad šis karas baigsis prie derybų stalo, todėl ir siekia, kad derybos prasidėtų kuo greičiau.

Iki šiol Popiežius nepasmerkė Vladimiro Putino ir neužėmė aiškios pozicijos dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Religijos tyrinėtojas Giedrius Tamaševičius teigia, kad šiandieninis Vatikanas nėra tapatintinas su Vakarų užsienio politika ir diplomatijos tikslais.

M. Chodorkovskis: pokyčiai galimi tik pasitraukus Putinui

Europos Parlamente Briuselyje besilankantis Rusijos opozicionierius Michailas Chodorkovskis LRT sako, kad absoliuti dauguma rusų šiandien mano, jog karas Ukrainoje buvo klaida. Vis dėlto jis nemano, kad pokytį šalyje galėtų padaryti prieš valdžią sukilę ir į gatves išėję žmonės, mat tokie protestai gali daryti įtaką tik per laisvus rinkimus išrinktai valdžiai. Chodorkovskis mano, kad teigiami procesai šalyje gali prasidėti tik pasitraukus Putinui, tačiau Rusija netaps demokratija pernakt.

Michailas Chodorkovskis pripažįsta, kad Krymo klausimas Rusijos visuomenei visada ypač jautrus ir skaldo net opoziciją. Nors anksčiau yra sakęs, kad tapęs prezidentu nesiimtų Krymo grąžinimo Ukrainai klausimo, šiandien kalba kur kas griežčiau.

Sprendimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų

Nutarimo projektas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų bus pateiktas rytoj. Taip po prezidiumo posėdžio teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Koalicinės Liberalų Sąjūdžio frakcijos seniūnas susidariusią situaciją vadina „ėjimu buldozeriu“. Opozicija teigia, jei Vyriausybė nebenori ir nebegali dirbti, pirmalaikiams rinkimams pritars.

Susidariusią politinę krizę ir sprendimo būdus LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ aptaria LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė Jurga Tvaskienė.

Prokurorai prašo didesnių atlyginimų

Per pastaruosius 4-erius metus iš darbo išėjo daugiau nei pusė šimto prokurorų. Auga nebaigtų tirti bylų skaičius. Sudėtingiausia situacija Vilniaus apylinkės prokuratūroje. Tokią padėtį generalinė prokurorė pristatė prezidentui Gitanui Nausėdai. Nidos Grunskienės teigimu, jei prezidentas pasirašys valstybės tarnybos reformą, kurioje numatyta didinti teisėjų algas, prokurorų dar labiau sumažės.

Princo Harry kova su bulvarine spauda

Jungtinėje Karalystėje – daugiau nei šimtmetį nematytas įvykis: princas Haris teisme liudys prieš bulvarinio laikraščio leidėją dėl neteisėtos informacijos rinkimo. Paskutinį kartą aukšto rango britų karališkosios šeimos atstovas teisme pasirodė 1891-aisiais – sosto įpėdinis princas Edvardas buvo pakviestas liudyti per karališkąjį bakarato skandalą – bylą dėl sukčiavimo kortomis. Tuo metu laikraščio „Mirror“ net nebuvo. Princo Hario atvejis nėra susijęs su azartiniais lošimais, tačiau jis prisiima didžiulę asmeninę riziką.

Kodėl princas Haris pasirinko eiti ne susitarimo su geltonąja žiniasklaida, o teismo keliu, kur pats nebegalės kontroliuoti pasakojimo, apžvelgia LRT RADIJO bendradarbė Londone Viktorija Rinkevičiūtė.

Ved. Rasa Tapinienė.