Seimui ketvirtadienį ketinant imtis vadinamojo bankų solidarumo mokesčio kai kurie koalicijos nariai neslepia pasiūlymo nepalaikantys. Liberalams nepriimtinas pats principas, Laisvės partija teigia ketinanti susilaikyti, nes matanti problemų projekte, o frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai nors ir pritaria pačiam pasiūlymui, teigia, kad pinigai turėtų nukeliauti ne gynybai. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė patikina – tai nėra bausmė bankams už efektyvesnį darbą ar verslo plėtrą, nes didesnis pelnas tėra renta. Iš įnašo, skaičiuojama, turėtų būti surinkta apie 410 mln. eurų. Šios lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti. Bankų solidarumo mokestį įvertino Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Ketvirtadienį į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Ką reiškia šis vizitas? Šia ir kitomis politinėmis temomis Guoda Pečiulytė kalbėjo su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore Margarita Šešelgyte.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, būtina skirti didesnį dėmesį eismo saugumo užtikrinimui šalies keliuose. Anot jos, reikalingos papildomos saugumo priemonės. Tiesa, pripažįstama, kad pastarosios yra brangios ir tam reikalingas didžiulis finansavimas, todėl sprendimai galėtų būti įgyvendinami etapais. Ministrė akcentavo, kad veikiausiai bus grįžtama ir prie diskusijos apie seniau Lietuvoje egzistavusią baudos balų sistemą.

Interesų konflikto dėl turimų bendrovės „Ignitis“ akcijų neišvengęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas traukiasi iš pareigų. Sprendimą jis priėmė po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvados, jog supainioti viešieji ir privatūs interesai. Norkūnas pripažįsta padaręs klaidų pildydamas deklaraciją ir teigia nenorintis diskredituoti visos Finansų ministerijos. LRT atliktas tyrimas išaiškino, kad interesų deklaracijoje Norkūnas nenurodė ryšio su valstybės kontroliuojama „Igničio grupe“, už kurios veiklą buvo tiesiogiai atsakingas, yra akcininkas ir gauna dividendų. Plačiau šia tema kalbėjo LRT Tyrimų skyriaus žurnalistas Mindaugas Aušra.

Indija šių metų viduryje gyventojų skaičiumi turi pranokti Kiniją ir tapti daugiausiai gyventojų turinčia pasaulio šalimi, rodo paskelbtos Jungtinių Tautų (JT) prognozės. Indijoje gyventojų turėtų padaugėti beveik trimis milijonais, ir metų viduryje šioje šalyje gyvens 1,4286 mlrd., o Kinijoje – 1,4257 mlrd. žmonių, sakoma JT gyventojų fondo ataskaitoje. Ją apžvelgė užsienio naujienų redaktorė Indrė Urbaitė.

Pražydusios sakuros besigrožinčiųjų minias traukia ne tik Vilniuje. Kaune Nemuno saloje pražydę medžiai jau ne vienus metus tampa populiariausia ne tik atokvėpio, bet ir fotosesijų vieta.

Dėl sugedusios Seimo posėdžių salės balsavimo sistemos neįvykęs ketvirtadienio Seimo rytinis posėdis, pakoregavo ir popietinio plenarinio posėdžio darbotvarkę. Dėl jos sutarė prieš posėdį susirinkusi Seimo seniūnų sueiga. Daugiausia diskusijų kėlę klausimai darbotvarkėje išliks, tačiau dalis planuotų projektų persikels į kitos savaitės darbotvarkę. Popietinį posėdį parlamentarai pradės nuo interpeliacijos Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tapo pirmuoju Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės nariu, kuriam opozicija surengė jau antrą interpeliaciją. Pats K. Navickas sakė jaučiantis pareigą likti ministru ir darbus tęsti, tačiau ne tik politiniai oponentai, bet ir kai kurie valdantieji galimybių tam nemato. Įvykius Seime stebėjo reporterė Reda Gilytė.

Ved. Guoda Pečiulytė.