Įtarimai dėl Rusijos sabotažo planų

Rusijos kariniai ir civiliniai „laivai vaiduokliai“ plaukioja Baltijos bei Šiaurės jūrose ir, įtariama, renka duomenis, kad esą galėtų sabotuoti vėjo jėgainių ir kitos infrastruktūros darbą. Tai paskelbė keturių Šiaurės šalių visuomeninių transliuotųjų atliktas tyrimas.

Lietuvos krašto apsaugos ministras sako, kad Rusijos aktyvumas Baltijos jūroje įprastas, tačiau pripažįsta, kad Rusija turi galimybes sabotuoti ir elektros jungtis su šiaurės šalimis. Ekspertai Rusijos aktyvumą sieja ir su Suomijos naryste NATO, neatmeta kad taip siekiama stabdyti elektros tinklų sinchronizaciją su vakarais.

Situaciją komentuoja VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas.

Estijos užsienio reikalų ministro vizitas

Į Lietuvą atvykęs Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu aptarė paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, regiono saugumo klausimus. Po Rusijos invazijos Ukrainoje NATO ėmėsi dar labiau stiprinti Aljanso rytinio sparno saugumą. Pasak Landsbergio, NATO valstybių atstovams pristatyti nauji Baltijos šalių gynybos planai – labai aiškus signalas, kad užpuolimo atveju NATO turi sudėliotą konkretų planą, kaip būtų ginamos rytų flango valstybės.

Ukrainoje – oro gynybos sistemos „Patriot“

Ukrainai perduotos pirmosios „Patriot“ oro gynybos sistemos. Rusijos pajėgų paleisti iranietiški „šachedai“ smogė Odesos infrastruktūros objektams ir sukėlė gaisrą. Dar septyni dronai numušti Zaporižios srityje ir netoli Dnipro miesto. Tuo metu Kyjivas ir Varšuva sutarė atnaujinti grūdų tranzitą per Lenkiją.

Rusijoje tęsiasi opozicijos persekiojimas

Rusijoje tęsiasi represijos prieš Kremliaus kritikus, žurnalistus ir žmogaus teisių organizacijas. Maskvos teismas atmetė Kremliaus kritiko Iljos Jašino apeliaciją dėl jam skirtų 8 su puse metų kalėjimo. Juos teismas skyrė opozicionieriui prakalbus apie Rusijos karių žudynes Bučoje. Atmesta ir šnipinėjimu kaltinamo amerikiečių žurnalisto Evano Gerškovičiaus apeliacija. Tarptautinė bendruomenė kaltinimus vadina nepagrįstais. Uždaryti duris priversta ir viena paskutinių žmogaus teisių organizacijų Rusijoje – Andrejaus Sacharovo centras.

Vilniaus gatvės – iššūkis tarnyboms

Vilniaus savivaldybė tikina neskųsianti prokuratūros tyrimo išvadų dėl miesto gatvių pertvarkos. Esą dalis nurodytų trūkumų jau pašalinta, kitas kliūtis, atsižvelgiant į pastabas, planuojama šalinti. Tačiau po rekonstrukcijos susiaurintų gatvių nekeis. Anot savivaldybės, jos įrengtos laikantis visų reikalavimų. Vis dėlto, būtent susiaurintomis ar į vienpuses perdarytomis gatvėmis labiausiai skundžiasi specialiosios tarnybos. Ugniagesiai gelbėtojai sako – važiuoja ilgiau ir vilniečių mašinų, netilpdami gatvėje, sugadina daugiau.

Lygiai po savaitės prisieksiantis naujasis Vilniaus meras Valdas Benkunskas sakė pritariantis prokuratūros reikalavimui detaliau patikrinti sostinėje atliktų gatvių tvarkymo darbus.

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas abejoja, ar siaoros ir sunkiai įveikiamos gatvės gali būti saugesnės. Tačiau, eksperto teigimu, didžiausia problema, kad pertvarkas vykdantys politikai nesikalba su miestiečiais.

Urbanistė Živilė Šimkutė sako, Vilniaus gatvių standartas klaidingai tapatinamas su gatvių siaurinamu, o vienas kitas nesėkmingas pavyzdys neturėtų stabdyti gatvių pertvarkos.

Dirbtiniu intelektu kuriamas menas

Ar dirbtinio intelekto pagalba kuriami piešiniai gali būti laikomi menu? Jei taip, kur yra riba, iki kurios dirbtiniu intelektu tobulinami meno darbai vis dar gali būti laikomi žmogaus kūriniu? Šią diskusiją išprovokavo vokiečių fotomenininkas Borisas Eldagsenas, kurio kompiuteriu sugeneruota fotografija laimėjo prestižinio „Sony“ fotografijų konkurso nominaciją. Menininkas sako konkurso komisiją suklaidinęs sąmoningai, kad iššauktų viešą diskusiją apie dirbtinio intelekto keliamus pavojus.

Dirbtinio intelekto pasitelkimą menuose komentuoja KTU Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Vidas Raudonis.

Ved. Rasa Tapinienė.