Airijoje gyvenantis Benas: jei susitinki su lietuviu, angliškai nekalbi

Be šeimos, lietuvių Beno gyvenime netrūko nuo pat gimimo. Lietuviai buvo ir jo draugai, ir bendraklasiai lituanistinėje mokykloje. Ją savo vaikams įkūrė rūpestingos mamos, nenorėjusios, kad atžalų gimtąja kalba taptų anglų. Nors dabar Benas lietuviškai kalba be jokio akcento ir daugelis lietuvių nustemba sužinoję, kad jis gimė Arijoje, jaunuolis prisipažįsta, lengva buvo ne visada. Lietuvoje Benui labiausiai patinka gamta. Ne vieną šalį aplankęs jaunuolis sako niekur tokios kaip tėvų gimtinėje neradęs. O didžiausią ramybę jam suteikia lietuviški medžiai ir ežerai. Tačiau lygiai tokiu pačiu lietuviu jis jaučiasi ir Airijoje.

Didelę gyvenimo dalį dviračiams skirianti Vita Vitkutė-Degutienė: mano tikslas – kuo daugiau žmonių įtraukti į sveikatinimą

Prieš daugelį metų, kartu su vyru Vita įsigijo apartamentus Fuerteventūros saloje Kanaruose, kur jiedu mėgsta praleisti daug laiko, tuo metu, kai Lietuvoje būna šaltasis žiemos periodas. Ji sako, kad būtent ten, skersai išilgai dviračiu važinėjant po salą ir atsirado mintis – šį sportą populiarinti ir pas mus. Vita džiaugiasi, kad Lietuva eina į priekį ir kiekvienais metais mūsų šalyje ženkliai gerinamos sąlygos dviračių entuziastams. Ji pati tą jaučia, nes kasdien naudoja šią transporto priemonę. Tačiau atsipalaiduoti negalima, juokauja Vita ir sako, kad dar yra daug dalykų, ką reikia nuveikti dėl dviratininkų.

Italijoje gyvenanti, bet šalies pilietybės nenorinti įgyti Rūta: Lietuvos pilietybė man yra svarbi kaip tapatybė

Italijos pilietybę Rūta Kavaliūnaitė galėtų gauti, nes yra ištekėjusi už italo. Ši šalis dėl tokios galimybės siūlo kreiptis jau po dvejų metų santuokos. Tiesa, prašymo nagrinėjimas užtrunka dar kelis metus, bet jau gavus Italijos pilietybę, gimtosios atsisakyti neprivaloma. Rūta tik viena iš daugelio lietuvių, kuriems svarbus daugybinės pilietybės klausimas. Gimimu įgytą pilietybę išsaugoti norintys tautiečiai šį klausimą kelia daugybę metų. Tačiau kol kas teisinių sprendimų nerasta.

Meno istorikė Rūta, gyvenanti Florencijoje: iš pradžių buvo sunku pritapti, bet noras pritapti buvo didesnis. Kadangi esi susižavėjęs, viską darai, kad pritaptum

Meno istorikė Rūta Abaravičiūtė Florenciją pirmąsyk išvydo prieš 30 metų, vos Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir atsidarius sienoms. Italijoje Rūta suprato, kad meno istorikės diplomas užsienyje – ne toks ir dėkingas. Bet apie grįžimą namo irgi nemąstė. Gido darbas malonus, bet nepastovus – priklausomas nuo sezonų kaitos ir turizmo industrijos madų. Pradėjusi karjerą, Rūta prisidurdavo iš vertėjavimo teismuose, bet ilgainiui suprato, kad geriau jaučiasi matydama Florencijos grožį, o ne nusikaltėlių veidus, todėl nusprendė: bus tik gidė ir niekas daugiau.