Lietuvoje prieš 100 metų šis sportas buvo įtrauktas į karių fizinio parengimo programą ir iki pat 2-ojo pasaulinio karo šiuo sportu galėjo užsiimti tik kariai ir studentų korporacijos nariai. Daugkartinė Lietuvos čempionė, Pasaulio taurės etapo satelite – sidabro ir bronzos laimėtoja Viktė Ažukaitė - Taptautiniame suaugusiųjų reitinge patenka į 100-ą.

„Pas mus yra toks dalykas, kada įduri durį tu pradedi rėkti ir kiti klausia kodėl tu rėki ar tau skauda, tu tiesiog paleidi savo emocijas ir jautiesi tokioj euforijoj, kad tą durį įduti, todėl automatiškai pradedi rėkti“ , - pasakoja trenerė, Lietuvos fechtacijos federacijos sekretorė Viktė Ažukaitė.

Nors labiau patiko šokti, Viktė fechtavimą pradėjo lankyti 8 – erių. Pirmieji žingsniai buvo sunkūs, bet Viktės mama ir trenerė – neleido mesti. Viktės mama - Rasa Ažukienė –, Lietuvos čempionė – viena iš 4-ų geriausių lietuvių fechtuotojų pasaulyje.

„Yra tokių atsiminimų, kai aš varžybose pralaimiu, verkiu, mama guodžia, o aš sakau, kad aš net nenoriu ta fektuotoja būti, tu mane verti, bet kai aš pradėjau laiminėti, tai tada jau man pasidarė smagu“ , - V. Ažukaitė.

„Tu kovoje turi sugebėti kelis kartus persiorentuoti, galvoje turi turėti susidėliojęs kažkokią savo strategiją kaip tu kovosi, bet visada turi stebėti ką tas varžovas daro“ , - apie fechtavimą kalba V. Ažukaitė.