Ekspertai įspėja dėl incidento Juodojoje jūroje: grėsmė dėl tiesioginio NATO ir Rusijos susidūrimo – kaip niekada reali

Šią savaitę Rusijos naikintuvai tarptautiniuose vandenyse ant amerikiečių žvalgybinio drono užpylė degalų ir privertė nukristi į Juodosios jūros vandenis. Tai tapo pirmuoju abiejų šalių tiesioginiu karinės aviacijos susidūrimu nuo įtempčiausių Šaltojo karo laikų. Atsakomybę dėl neteisėtų veiksmų neigianti Rusija incidentą suskubo išnaudoti savo propagandai: apdovanojo pilotus ir pasiuntė laivus droną iš jūros dugno ištraukti. Tyčia ar ne, Rusijai numuštas dronas tapo proga pademonstruoti, kad grasinimai neperžengti jos raudonųjų linijų nėra tik blefas, ir ji pasirengusi konfliktą su Vakarais eskaluoti. Ekspertai sutinka, šių Kremliaus grasinimų sėkmė priklausys nuo to, kaip į drono numušimą reaguos Vašingtonas. Tačiau pripažįsta – grėsmė, kad panašus incidentas gali peraugti į tiesioginį NATO ir Rusijos susidūrimą tapo kaip niekada reali.

Rusija ieško būdų, kaip paaštrinti situciją Moldovoje: įtampa šalyje didžiausia nuo karo su separatistais laikų

„Moldovos vadovybė greičiausiai kenčia nuo rusofobijos užkrato.“ Toks buvo Kremliaus atsakas, kai Vakarų spaudoje pasirodė nutekintas slaptas FSB planas, kaip per 10 metų destabilizuoti Moldovą. Praėjusį savaitgalį Kišiniovas demaskavo Rusijos koordinuotą diversantų tinklą, turėjusį opozicijos protestus paversti masiniais neramumais. Pasak Vašingtono, Maskvos tikslas – nuversti provakarietišką prezidentę Mają Sandu. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios Rusija ieško būdų, kaip paaštrinti Moldovoje esančias įtampas – nuo provokacijų Uždniestrėje, iki bandymų išnaudoti gyventojų skurdą – ir tai jai pavyksta: įtampa šalyje didžiausia nuo karo su separatistais laikų.

Ekspertai: bankų JAV žlugimas bent laikinai apramins palūkanas didinančius centrinius bankus

Jungtinėse Valstijose vienam po kito nelikus trijų bankų, nerimas buvo persikėlęs į Europą. Lietuvoje – patikinimas, kad bankų sistema stabili, bankų pelnai – rekordiniai, o kad neliktų net minimalių rizikų, numatoma didinti bankų įmoką į indėlininkų pinigams apsaugoti skirtą fondą, kol suma jame pasieks 2 proc. visų apdraustų indėlių. Ekspertai sako – didesnė suma pravartu, juolab kad didieji bankai Lietuvoje išties nekelia rūpesčių. Mažoms finansų įstaigoms šiemet gali būti išbandymų. Komerciniai bankai į galimus naujus apmokestinimus reaguoja skundu EK – pareikalavo iš jos išaiškinimo, ar solidarumo įnašas įmanomas. Ekspertų teigimu, bankų Amerikoje žlugimas bent laikinai apramins palūkanas didinančius ir taip paskolas branginančius centrinius bankus, bet Lietuvos ekonomiką vis tiek paveiks.

10 popiežiaus Pranciškaus metų: dešinysis bažnyčios sparnas kaltina nuėjus per toli, kairysis – padarius per mažai

Prieš dešimt metų kardinolas iš Argentinos Chorchė Bergoljas buvo toks tikras, kad jo neišrinks popiežiumi, jog vos nepraleido paskutinio balsavimo, diskutuodamas su kolega kardinolu šalia Siksto koplyčios. Pirmas katalikų bažnyčios vadovas iš Lotynų Amerikos, pirmas iš jėzuitų jau paliko savo pėdsaką ir žengs dar ne vieną žingsnį. Jis nesikėsina į doktrinas, bet dešinysis bažnyčios ir tikinčiųjų sparnas jį kaltina nuėjus per toli, kairysis – padarius per mažai. Nors jo žingsniai vertinami nevienodai, viena aišku: po jo pontifikato katalikų pasaulis bus kitoks. Be abejonės, Popiežius Pranciškus – reformatorius, bet, vadovauja lėtai judančiai institucijai, sako Vatikano apžvalgininkai.

Ved. Nemira Pumprickaitė.